Už tai, kad pataisos svarstymas būtų perkeltas į kitą posėdį, balsavo 62 Seimo nariai, diskusiją tęsti ketvirtadienį norėjo 22 parlamentarai.
Svarstomas projektas numato, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Taip pat siūloma Konstituciją papildyti sakiniu, jog „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jei kiekvieną kartą už ją balsuoja ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Už pataisą agitavę parlamentarai vadino ją fundamentalia ir sakė santuokos pagrindu sukurtą šeimą esant vieninteliu valstybės remtinu modeliu, nes kitokie šeimos modeliai esantys tik nepavykę variantai. Prieš pasisakę politikai ragino palikti teisę žmonėms paties spręsti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei neprimesti žmonėms, kaip jie turėtų kurti savo gyvenimą.
„Svarstome fundamentalią Konstitucijos pataisą. Aš suprantu, kai galima nesusitarti dėl mokesčių politikos, kai galima nesusitarti dėl energetinių projektų, bet kai negalime susitarti dėl šeimos sąvokos, man atrodo mažų mažiausiai keista“, – pristatydamas pataisą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas.
„Iniciatyva yra pabai paprasta – apsaugoti prigimtinę šeimos struktūrą, tai yra vaikas atsiranda iš vyro ir moters, vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir mamą“, – kalbėjo P.Saudargas, taip pat pažymėdamas, jog Seimui teikiama platesnė šeimos sąvoka nei pirmajame jos variante, numatant ir šeimos kilmę iš tėvystės bei motinystės.
Pirmasis pataisos variantas, vėliau pakeistas Teisės ir teisėtvarkos komitete, numatė tik šeimos kilmę iš santuokos. Pataisos oponentai ją kritikavo, jog toks reguliavimas lemtų, kad šeima nebūtų laikomi net motina su vaiku, jei ji su vaiko tėvu nebuvo sudariusi santuokos.
„Nereikia manyti, kad Konstitucijos keitimo autoriai esame akli, kurti ir nesuprantame, kaip viskas yra pasaulyje. Galbūt kam nors nesusiklostė gyvenimas, galbūt įvyksta nelaimė, yra įvairių situacijų gyvenimiškų ir į tai yra atsižvelgta. Šios Konstitucijos pataisos ašis – vaikas, ir patobulinta TTK redakcija yra atsigręžiant į vaiką. Nesuprantu, kokie dar gali būti šeimos kūrimo modeliai, gali būti nepavykę modeliai, gali būti nelaimė, blogai susiklosčiusios aplinkybės, bet modelis, kurį remtų valstybė, yra vienintelis – vyras, moteris ir vaikai“, – reziumavo P.Saudargas.
Kitas konservatorius Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tvirtino, jog tokia pataisa padės spręsti demografijos problemas senėjant visuomenei.
„Realybė yra tai, kad šiek tiek pasiblaškę matome, kad turime Europos Sąjungoje senėjančią visuomenę, o viso to pasekmė yra tai, kad mūsų šeimos institutas – kaip vieningos, įsipareigojančios šeimos – yra smarkiai nusilpęs, ir kiekvienas statistikas pasakys, kad vieningoj stiprioj šeimoj gimstamumas yra žymiai didesnis“, – už pataisą pasisakė komiteto vadovas.
Taip pat jis tvirtino, jog vienintelis tikrasis pataisos oponentų pasipriešinimo motyvas – jog toks reguliavimas užkirs kelią vienos lyties asmenų santuokoms, nors nuostata, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, yra ir dabartiniame Konstitucijos variante.
„Kodėl mes dar ginčijamės dėl to – o ginčijamės dėl vienos paprastos priežasties, visiškai aiškus visiems išaiškinimas nepatinka oponentams dėl to, kad jis užkerta kelią vienalytėms santuokoms, tai yra esmė, tai yra tikrasis argumentas, nes po šita Konstitucijos formuluote telpa absoliučiai viskas“, – kalbėjo Seimo narys.
Tuo metu prieš kalbėjęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas siūlomą Konstitucijos pataisą vadino „išprievartauta realybe“ ir ragino leisti patiems žmonėms spręsti, kaip jiems gyventi.
„Aš tai vadinu išprievartauta realybe. Nei viena valdžia, nei vienas Seimas nepakeis žmogaus gyvenimo priimdamas įstatymus. Čia tas pats kaip priimti Konstitucijos pataisą ir pasakyti, kad visi žmonės turi gyventi laimingai ir turtingai, ir kas iš to, ar kas nors gyvenime nuo to pasikeičia? Niekas nesikeičia. Ir mano požiūris apie valdžios vietą visuomenėje – nei viena valdžia negali padaryti žmogaus laimingo“, – kalbėjo A.Čaplikas.
„Ką mes sau kartais prisiimame? Pats laisvas žmogus savo gyvenimą padaro laimingą kurdamas jį kaip jis supranta. Aš už šeimą, be abejo, už šeimą, bet be valdžios įsikišimo gyventi taip, kaip jai atrodo. Žmogus yra laisvas gyvenimą tvarkyti taip, kaip jam atrodo geriau, ir nesikiškime mes į jo gyvenimą“, – sakė LiCS vadovas.
Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė tvirtino, jog tokia pataisa tik supriešina visuomenę, taip pat spėjo, jog tai gali būti bandymas peržiūrėti socialinių išmokų sistemą, remiant tik gyvenančius santuokoje.
„Žinant mūsų kolegų fantaziją, aš visai neatmesčiau, kad atsirastų įstatymo projektai, kad “teisingiems„ vaikams atsirastų pirmenybė darželiams, išmokos, per mokesčius skatinimas, tiesiog, mes priversime visus tuoktis, ir tada gausite visą valstybės gėrį“, – sakė D.Kuodytė.
Šeimą su santuoka susiejančią pataisą 98 parlamentarai pateikė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) rugsėjį paskelbė, jog 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai.
KT paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.