Seime darbo grupės parengtas įstatymo projektas nustato, kad nuo pranešimo momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.
Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą. Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Projektą pristačiusi viena jo iniciatorių konservatorė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) įstatymą reikėtų priimti iki lapkričio pabaigos.
Vienas iš reikalavimų stojant į EBPO yra Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas.
„Vienas iš reikalavimų stojant į EBPO yra Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas. EBPO ekspertai jau yra susipažinę su šiuo įstatymo projektu, jį įvertino teigiamai. Jei Lietuva jau 2018 metais nori tapti šios organizacijos nare, turėtų pasistengti šį projektą priimti iki lapkričio 20 dienos“, – sakė A.Bilotaitė.
Pristatydama dokumentą Seimui A.Bilotaitė teigė, kad dabartinė situacija, kai pranešėjų nesaugo įstatymas, lemia mažą pranešimų apie pažeidimus skaičių.
„Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį, tik 15 proc. mano, kad paie korupciją būtina pranešti teisėsaugos institucijoms. Šie skaičiai susiję su tuo, kad žmonės nėra apsaugoti valstybės, negauna jokių garantijų“, – sakė parlamentarė.
Anot jos, pranešę apie pažeidimus žmonės “dažnai yra atleidžiami iš darbo, persekiojami, priversti patys vieni gintis teismuose“. „Tokia situacija yra todėl, kad žmogus gauna tam tikras apsaugos priemones tik tada, jei jis pripažįstamas liudytoju baudžiamajame procese“, – argumentavo Seimo narė.
Apie įstatymų pažeidimus savo įstaigose prabilę asmenys apie projektą sako, kad jis padės atsikratyti baimės ir galės paskatinti daugiau asmenų informuoti apie pinigų švaistymą ar korupciją.
Apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje pranešusi čia Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke dirbusi Rasa Kazėnienė yra sakiusi, „kad tie pusė metų nuo pranešimų pradžios iki dabar tikriausiai buvo sunkiausi gyvenime“.
„Kadangi gyvenau visiškoje nežinioje, nežinojau, kuria kryptimi pakryps tyrimai, nežinojau, kas manęs laukia. Jei Pranešėjų apsaugos įstatymas būtų tuo metu mane saugojęs, žinoma, man būtų daug geriau. Todėl esu labai dėkinga už iniciatyvą, už tai, kad ateityje pranešusiems žmonėms nebebus taip sunku, kaip buvo man ir mano šeimai“, – yra sakiusi sakė R.Kazėnienė.
Po jos pranešimų apie abejotinus pirkimus ir kitus pažeidimus darbą paliko Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė, anksčiau vadovavusi izoliatoriui. R.Kazėnienė perėjo dirbti į Teisingumo ministeriją.