Kartu su Žvalgybos įstatymo projektu, kuriam po pateikimo irgi pritarta Seime, jie pakeis šiuo metu galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą.
Pasak pataisų rengėjų, dabartinis reguliavimas nepakankamai aiškiai atskyrė kriminalinę žvalgybą nuo žvalgybos ir kontržvalgybos, o tą ir padarys du atskiri įstatymų projektai.
Pasak pataisų rengėjų, dabartinis reguliavimas nepakankamai aiškiai atskyrė kriminalinę žvalgybą nuo žvalgybos ir kontržvalgybos, o tą ir padarys du atskiri įstatymų projektai.
„Dabartinis teisinis reglamentavimas, kai operatyvinės veiklos procedūros naudojamos žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje nėra tinkamas, kadangi operatyvinė veikla pagal savo turinį yra nukreipta į nusikaltimų išaiškinimą, o žvalgyba ir kontržvalgyba – rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir informacijos apie tai pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat konstatuojama, kad daugumoje demokratinių užsienio valstybių operatyvinės veiklos terminas nevartojamas – jis nelabai suprantamas arba jam suteikiama visai kita reikšmė.
„Daugelyje užsienio šalių terminą operatyvinė veikla painioja su terminu operatyvi veikla, kuris paaiškinamas kaip ,“greita ir tiksli veikla„. Tokia neviešo pobūdžio veikla daugelyje užsienio valstybių yra suprantama kaip kriminalinė žvalgyba. Atsižvelgiant į Lietuvos teisėsaugos institucijų poreikį vis dažniau bendradarbiauti su užsienio valstybių pareigūnais, tikslinga, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos juridiniu ir terminologiniu aspektu būtų panašios į demokratinėse užsienio valstybėse naudojamas sąvokas“, – aiškina iniciatoriai.
Projekte iš esmės keičiamas teisėsaugos institucijų vykdomos neviešo pobūdžio veiklos pavadinimas iš operatyvinės veiklos į kriminalinę žvalgybą, taip pat atitinkamai keičiami ir šią veiklą vykdančių subjektų pavadinimai.
Projektu siūloma numatyti papildomų galimybių prokurorams dalyvauti organizuojant ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos teisėtumą. Taip pat numatyta, kad kai kuriuos kriminalinės žvalgybos būdus, o būtent sekimą, sankcionuos prokuroras, pasak aiškinamojo rašto, anksčiau šis būdas buvo naudojamas be prokuroro ar teismo sankcijos.
Projektu būtų įtvirtintos ir didesnės prokuroro teisės priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, didesni prokuroro įgaliojimai kriminalinės žvalgybos teisėtumo kontrolės. Generalinis prokuroras turės teisę susipažinti su visa kriminalinės žvalgybos informacija, įskaitant ir galinčia atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, o operatyvinės veiklos subjektai įpareigoti parengti naujus įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie bus derinami generaliniu prokuroru.
Projekte taip pat praplėstas kriminalinės žvalgybos būdų, kurių panaudojimas turėtų būti sankcionuojamas teisėjo, sąrašas (pvz., teisėsaugos institucijos užduotis, slaptas patekimas į uždaras teritorijas), o apygardos teismo pirmininko sprendimai dėl kriminalinės žvalgybos būdų panaudojimo sankcionavimo nebus galutiniai ir neskundžiami, o galės būti skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.
Teigiama, kad teikiamas įstatymas užtikrins didesnę žmogaus teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje, nes siūloma, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens teises ar valstybės interesus. Įtvirtinama, jog tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos metu nustatoma, kad gauta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.
Kriminalinės žvalgybos metu paaiškėjus apie asmens atžvilgiu padarytus pažeidimus, apie tai turės būti informuojamas asmuo, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos.