Šios pataisos Švietimo įstatyme nustatytų kriterijus, kuriuos turėtų atitikti bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos. Po pateikimo už jas balsavo 69, prie buvo devyni ir susilaikė 23 parlamentarai, toliau paketą svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Pataisos Vyriausybės prašymu bus svarstomos skubos tvarka. Ministrų kabinetas nori, kad sprendimai būtų priimti iki sesijos pabaigos ir pakeitimai įsigaliotų iki kitų mokslo metų.
Pataisomis būtų nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turėtų atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.
Mokinių skaičius turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.
Pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė po Konstitucinio Teismo pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.
Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.
Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.
Opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Opozicijos atstovai argumentavo, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.
Netrukus po KT išaiškinimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skirtas lėšas. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet paragino ją stabdyti, kol Seime nebus patvirtinti kriterijai mokyklų tinklui.
ŠMSM laikosi pozicijos, kad „visi teiginiai, jog šiandien galiojančios nuostatos yra „antikonstitucinės“ ir negali būti taikomos“, prasilenkia su KT nutarimu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių ir kriterijus atitinkančių mokyklų, kurias pasirinko savivaldybės, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.
Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.
Ministerija planuoja, kad kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka skatins savivaldybes jungti ar uždaryti mokyklas, kuriose vaikų nepakanka. Kai kurie politikai kritikuoja tokią tvarką, sakydami, kad taip bus sudarytos nelygios galimybės vaikams, o mokyklų negalima uždaryti remiantis kiekybiniais kriterijais.
