„Numatytas individualus kiekvieno prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo atvejo įvertinimas, įtvirtinama apskundimo tvarka, trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis, vietoje šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį“, – pristatydama pataisas sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Už pataisų projektą Dėl užsieniečių teisinės padėties po pateikimo balsavo 90 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, devyni parlamentarai susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Pataisas Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė po Konstitucinio Teismo birželį paskelbto nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas priminė, kad dėl galimų prieštaravimų žmogaus teisėms opozicijos atstovai klausimus kėlė dar jį svarstant, o kitas šios frakcijos narys Vytautas Bakas ministrės klausė, kaip ji jaučiasi „uždarinėdama vaikus į kalėjimus“.
„Ar suprantat, kad padarėt nemažai klaidų, o opozicija bandė įspėti, kad yra problematiška, kai yra žmonės suiminėjami ir teismo dalyvavimas tame procese gana ribotas. Mes bandėm įspėti, kritikuoti, bet jūs negirdėjot, dabar tenka įgyvendint KT sprendimus ir galime dar kartą pasidžiaugti, kad demokratinėje valstybėje vykdomosios valdžios tam tikras klaidas taiso teismas“, – kalbėjo T.Tomilinas.
„Kai teikėte antikonstitucinių įstatymų paketą, visą Seimą įtikinėjote, kad atitinka tarptautinę teisę, Konstituciją. Kaip jūs jaučiatės, savo rankomis bandžiusi padaryti išpuolį prieš žmogaus teisių sistemą, prieš Lietuvos Konstituciją, kaip jūs ruošiatės atkurti reputacinę žalą, kurią Lietuva patyrė, kai priėmė įstatymus, prieštaraujančius dešimtmečiais kurtai tarptautinei sistemai. Kaip jūs ruošiatės taisyti klaidas, kai jūs uždarinėjot vaikus į kalėjimus, kankinote juos mėnesiais?“ – į ministrę kreipėsi V.Bakas.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė kartojo, kad migrantų sulaikymas buvo būtinas, siekiant suvaldyti kilusias grėsme ir „atremti Baltarusijos hibridines atakas“.
„Kaip suprantu, klausimas apie mano savijautą. Jaučiausi kaip vidaus reikalų ministrė, atsakinga už valstybės sienų apsaugą, už Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, ir dariau viską, kad mūsų sienos būtų saugios“, – atsakė A.Bilotaitė.
Pagal VRM pataisas, asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį būtų vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.
Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.
Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.
Taip pat trumpinamas maksimalus pasienio procedūros – migrantų prašymų nagrinėjimo – laikotarpis, jį siūloma trumpinti nuo dabartinių šešių iki penkių mėnesių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.
Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galėtų būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Įstatymo projekte įtvirtinta apskundimo tvarka dėl apgyvendinimo sprendimo: jis galėtų būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.
KT birželį paskelbė, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė anksčiau komentuodama pataisas yra sakiusi, kad jos įgyvendina KT nutarimą, bet minimaliai.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti beveik 21 tūkst. migrantų.
