Pataisomis siūloma dvigubai didinti išmokas vaikus globojančioms šeimoms ir kelti finansavimą šeimynoms. Šiuo metu vaiką globojančios šeimos gauna 152 eurus per mėnesį, o priėmus pakeitimus suma didėtų iki 304 eurų. Taip pat siūloma garantuoti didesnes šeimynos dalyvių – tėvo ir motinos – pajamas: vietoje dabar esančios minimalios mėnesio algos (300 eurų) siūloma nustatyti ne mažesnę kaip 431 euro sumą.
„Šių pataisų tikslas – dvilypis, visų pirma padėti šeimoms ir šeimynoms, kuriose auga vaikai, netekę tėvų globos, taip pat jomis tikimasi paspartinti globos ir įvaikinimo procesus, kurie padėtų vaikams greičiau pasiekti įtėvius ir globėjus“, – pristatydama pataisas sakė prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„1995 metais Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Ir 2006, ir 2013 metais Lietuvai teikiamos Vaiko teisių komiteto rekomendacijos akcentuoja gėdingą faktą – Lietuvoje vaikų skaičius globos įstaigose nemažėja. Šiuo metu arti 4 tūkst. vaikų auginami institucijose“, – pabrėžė patarėja.
Pasak prezidentės atstovės, tokia situacija – skaudus sovietinis palikimas, o situaciją keisti reikia palaipsniui didinant globėjų skaičių, padedant šeimynoms, kad pamažu susiformuotų alternatyva institucinei globai.
Bylas nagrinėtų pirmumo tvarka
Prezidentė taip pat siūlo spartinti nuolatinės globos ir įvaikinimo bylų nagrinėjimą teismuose, kad šios bylos būtų nagrinėjamos pirmumo tvarka ne ilgiau kaip du mėnesius. Dabar tokios bylos neretai trunka nuo pusmečio iki metų, teigia pataisas inicijuojanti Prezidentūra.
Parlamentarai G.Kaminskaitės-Salters klausė, kaip bus užtikrinama, kad be tėvų likę vaikai bus apgyvendinami pas tinkamus globėjus, o globa netaps pasipelnymo šaltiniu, ypač padidinus išmokas.
Patarėja pabrėžė, jog visi globėjai turi išklausyti trijų mėnesių trukmės intensyvius kursus, ir dalis norinčių atkrenta jau per juos.
Patarėja pabrėžė, jog visi globėjai turi išklausyti trijų mėnesių trukmės intensyvius kursus, ir dalis norinčių atkrenta jau per juos.
„Globėjų priežiūra prasideda nuo pat pradžios, kai išreiškiamas noras globoti. Yra trijų mėnesių privalomi kursai, kurie yra labai intensyvūs, priverčia visus globėju ir įtėvius pereiti visą patirtį, su profesionalais, labai daug kas atsisijoja jau toj stadijoj“, – sakė patarėja.
Taip pat, pasak patarėjos, vėliau, paėmus vaikus globoti, jų gyvenimo sąlygos globėjų šeimose ar šeimynose yra nuolat tikrinamos. „Duodamos ataskaitos, lankosi savivaldybės (atstovai – red.), todėl ta priežiūra yra nuosekli ir tokia turėtų būti“, – kalbėjo G.Kaminskaitė-Salters.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus visus šiuos pakeitimams reikėtų iki 12,4 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.
„Tai yra normali suma, kurios ir galima tikėtis, norint pakeisti sistemą. Bet norėčiau palyginti, kiek dabar skiriama finansavimo, neįskaičiuojant Europos Sąjungos pinigų, dabar globos įstaigoms skiriami 45 mln. eurų per metus, ir ši suma nemažėja. Normalu, kad pereinant nuo vienos sistemos prie kitos, laikinai ji kainuoja daugiau, tačiau vaikams pereinant iš globos institucijų į šeimas, šeimynas, ta sistema turėtų susibalansuoti“, – apie pertvarkos kainą kalbėjo patarėja.
