„Niekaip nesusiję (reforma – BNS) su miškų privatizavimu, nes miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė“, – teigė K.Navickas, kuriam iš antro karto ketvirtadienį Seimui pavyko pristatyti ministerijos inicijuojamą urėdijų pertvarką, kuriai yra pritarusi Vyriausybė. Už reformos svarstymą Seime balsavo 72 parlamentarai, prieš – 8, o susilaikė 30 Seimo narių. Seimas taip pat nesutiko, kad reforma būtų svarstoma skubos tvarka.
Toliau Seimas reformos svarstymo imsis balandžio 6-ąją, o iki to laiko ją turi apsvarstyti parlamentiniai komitetai.
Aplinkos ministerijos teikiamos Miškų įstatymo pataisos numato, kad miškus nuo 2018 metų valdytų ne 42 urėdijos, kaip dabar, o valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.
K.Navickas atmetė parlamentarų kaltinimus, kad reformai nepasiruošta ir vyko dėl jos mažai diskusijų. „Nepriimu pastabos dėl nepasirengimo ar skubėjimo, nes pirmoji diskusija dėl miškų reformos vyko 2007 metais, kai vadovavo socialdemokratų ministras Arūnas Kundrotas. Visose diskusijose vienaip ar kitaip dalyvavau,“ – aiškino ministras.
Aplinkos ministerijos teikiamos Miškų įstatymo pataisos numato, kad miškus nuo 2018 metų valdytų ne 42 urėdijos, kaip dabar, o valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. „Tuo pačiu būtų panaikinama Generalinė urėdija“, – pristatydamas pataisas teigė ministras, pasak kurio dėl reformos darbo neteks iki 400 miškų ūkyje dirbančių žmonių.
K.Navickas pabrėžė, kad šios naujos įmonės neketinama privatizuoti. „Kelių šitos įmonės privatizavimui nėra numatyta ir neplanuojama numatyti“.
Pasak K.Navicko, po pertvarkos likusios 25 urėdijos, kurios, beje, neturės juridinio asmens statuso, negalės būti mažesnės negu 25 tūkst. tūkst. ha ir per metus turės patiekti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų medienos. „Tai siūlymas iš miškininkų bendruomenės“, – aiškino ministras.
Tuo tarpu „valstietė“ Virginija Vingrienė pareiškė reformoje įžvelgianti grėsmes ne miškų privatizavimui, o galimam jų išnuomavimui. „Labiausiai neramina galima grėsmė, prielaidų sudarymas ne tiek privatizavimui, kiek galimam išnuomavimui miškų nepasiteisinusios pertvarka sąlygomis“, – teigė parlamentarė.
Konservatorius Jurgis Razma pasigedo reformos poveikio smulkiems medienos perdirbėjams. „Toks įspūdis lieka, kad reformos varomoji jėga yra stambiųjų medienos pramonės atstovų užsakymas“, – teigė jis.
„Lietuvos valstybiniai miškai“ prižiūrėtų ir tvarkytų profesionalios medžioklės plotus.
K.Navickas Seimo narius tikino kad dabartinė medienos įsigijimo tvarka nesikeis – atviruose aukcionuose medieną galėtų įsigyti ir smulkieji, ir stambieji pirkėjai, bus patobulinama logistika – siekiama leisti aukcione medieną įsigijusiems pirkėjams ją pasiimti iš artimiausios miško. Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad tvarką, kaip bus parduodama mediena, nustatys Vyriausybė, o ne Aplinkos ministerija, kaip yra dabar.
„Lietuvos valstybiniai miškai“ prižiūrėtų ir tvarkytų profesionalios medžioklės plotus.
Opozicijai priklausančių „tvarkiečių“ atstovas Remigijus Žemaitaitis siūlo kitą urėdijų reformos variantą – prie Aplinkos ministerijos įkurti Valstybinė miškų tarnybą, kuri rūpintųsi valstybiniais miškais, priskirtais urėdijoms.
Jis be kita ko siūlo nejungti urėdijų į vieną įmonę, o kiekviena jų valdytų 40 tūkst. ha miško plotą bei per metus iškirstų ir pateiktų į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų medienos.
Pagal jo siūlymą urėdijos jungtinės veiklos sutarties pagrindu galėtų kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti.
