„Sprendžiant iš to, ką aš matau bent jau Vilniaus mieste, ko gero tos baudos tikrai yra neveiksmingos, arba bent jau jos yra netaikomos, nes pastatų išniekinimas ir gadinimas fasadų – ir administracinių pastatų, ir gyvenamųjų namų, pradeda rėžti akį. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, tokie fasadų „papuošalai“, ko gero bus ne ta forma, kuria mes norėtume pateikti savo sostinę ar kitas Lietuvos gyvenvietes“, – sakė V. Juozapaitis.
Teikiamomis pataisomis siūloma kodeksą papildyti šiomis nuostatomis: tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtrauktų baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų; tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus užtrauktų baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio litų; tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, padarytas grupės asmenų, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų; kultūros paveldo objekto tyčinis sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtrauktų baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
Už projektą po pateikimo balsavo 38, prieš – 4, susilaikė 32 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gegužės 7 d.
