Seimo pavasario sesijoje prezidentas mato dvi sritis, ties kuriomis reikėtų koncentruotis – karo apsaugą ir socialinės atskirties mažinimą, po susitikimo žurnalistams komentavo vyriausiasis patarėjas P.Mačiulis.
„Jeigu lyginsime tai, kas buvo kalbėta su Seimo valdyba prieš rudens sesiją, prezidento buvo kartojama, kad dėmesys turi būti socialinės atskirties mažinimui. O kitas prioritetas – krašto gynybai. Tai dabar atliepiant į karo situaciją Ukrainoje prioritetai išlieka tie patys, tačiau galbūt jie susikeičia vietomis, tai yra krašto apsauga ir socialinės atskirties mažinimas“, – komentavo jis.
Prašo, kad siūlymai neliktų paraštėse
Seimas, pasak prezidentūros, turi skirti dėmesį antiinfliacinėms priemonėms turint omeny, jog kainos, tikėtina, ir toliau augs.
„Su Seimo nariais buvo kalbėta, jog dėl globalių problemų, dėl karo Ukrainoje, tikėtina, kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks, todėl prezidentas prašė neužmesti už paraščių antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas taip pat svarstyti“, – sakė P.Mačiulis.
-
Politikai linkę palaikyti siūlymą dėl NPD, apie 100 eurų Prezidentūroje sako neišgirdę
-
Profsąjungos palaiko G.Nausėdos siūlymą didinti NPD, bet laukia „realios mokesčių reformos“
-
I.Šimonytė įvertino G.Nausėdos siūlymus dėl NPD ir išmokų: „Infliacijos tai nepaveiks“
-
M.Navickienė: svarstymas dėl NPD didinimo per ankstyvas
-
Seimo opozicija: gynybai galėtume skirti ir daugiau nei 3 proc. BVP, bet yra sąlygų
-
I.Šimonytė palaiko tolesnį gynybos finansavimo didinimą, dėl detalių bus tariamasi
-
Seimo pirmininkė: nesu tikra, ar 2,5 proc. nuo BVP gynybai užteks
-
Vyriausybė svarstys siūlymą didinti išlaidas gynybai iki 2,52 procento BVP
Jis teigė, kad šalies vadovas pasidžiaugė politikų nusiteikimu didinti krašto gynybos finansavimą:
„Prezidentas pasidžiaugė, jog matosi politinė valia didinti finansavimą krašto gynybai tiek šiais metais pasiekiant 2,5 proc. nuo BVP, tiek ir 3 proc. netolimoje ateityje. Tai rodo politinį nusiteikimą ir pasiryžimą siekti bendrai, vieningai sprendimų, kurie yra ypač reikalingi Lietuvai dabar.“
Prezidentas G.Nausėda anksčiau šią savaitę pasiūlė artimiausiais metais didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc. BVP.
Siekdamas sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas anksčiau Seimui taip pat pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tikisi, kad politikai Seime susitars
Kaip galėtų keistis NPD, pasak P.Mačiulio, yra diskusinis klausimas.
„Nenoriu kalbėti apie konkretų skaičių. Čia turbūt svarbiausia surasti sutarimą su visomis politinėmis jėgomis“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar, prezidento nuomone, reikėtų keisti PVM tarifus, akcizus, patarėjas atsakė, jog „viską reikia dėti ant stalo ir ieškoti sprendimų“.
„Pagrindinis prezidento prašymas – nesusikoncentruoti į konkrečius skaičius ar vieną konkrečią priemonę. Bet, pirmiausia, įvertinti, kad infliacijos iššūkiai nėra susiję tik su energetiniais iššūkiais ir pokyčiais energetikos rinkoje. Tai yra susiję su viskuo – su kuro kainomis, su maisto kainų didėjimu ir t. t. Dėl to ir priemonių spektras turi būti ganėtinai platus. Prezidentas prašo Seimo susėsti pozicijai su opozicija ir surasti sprendimus, koks jis turi būti, neatribojant bet kokių idėjų“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Jis darė prielaidą, jog politikai Seime palaikytų gynybos biudžeto didinimą iki 3 proc. nuo BVP dar kitais metais.
Panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc.
„Panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc. Vėlgi dabar kalbant šitame karo kontekste ne taip svarbu yra procentai. Yra dar svarbu, kaip visa tai bus realizuota“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Nežino, koks bus karo poveikis ekonomikai
Susitikime su šalies vadovu dalyvavęs konservatorius P.Saudargas teigė, jog artėjančios Seimo sesijos prioritetai – pagalba Ukrainai, Lietuvos apginamumo stiprinimas ir Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos.
„Kalbant apie ekonomiką, bus pagalba žmonėms tiek dėl energetinių kainų, tiek dėl sparčiai didėjančios infliacijos. Taip pat verslui parama ir visi kiti paketai“, – tikino P.Saudargas.
Tiesa, jis įspėjo, kad karo poveikis Lietuvos ekonomikai yra neaiškus.
Dėl to, pasak politiko, kol kas nederėtų svarstyti mokestinių pakeitimų.
„Šiandien mes įžengiame tarsi į tamsų kambarį, kuriame akys turi priprasti prie tamsos. <...> Dar niekas nedrįsta prognozuoti, koks bus karo poveikis ekonomikai. <...> Todėl dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai. Aš manau, kad tą reikia atidėti ir pasižiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“, – kalbėjo P.Saudargas.
Dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai.
Siūlo rengti susitarimą ir dėl užsienio politikos
Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, politinės partijos Seime dabar galėtų pasirašyti atnaujintą susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, bet taip pat – ir dėl užsienio politikos.
„Dėl kai kurių dalykų šiame karo kontekste atrodo, kad yra lengviau susitarti, bet taip pat reikia susitarti dėl tų dalykų, dėl kurių prieš kelis mėnesius labai aršiai diskutavome, tai yra Lietuvos užsienio politikos kai kurių niuansų ir bendros krypties. <...> Labai svarbu, kad mes taip pat susitvarkytume savo požiūrį, savo strategiją dar keleriems metams į priekį užsienio politikos, saugumo, gynybos srityje“, – pažymėjo parlamentaras.
Paklaustas, ar Seimas imsis svarstyti sprendimą dėl nulinio PVM tarifo taikymo šildymui, V.Mitalas reiškė viltį, kad taip.
Man atrodo, mes surasime tinkamą laiką įvertinę visą biudžeto sandarą šįmet, kada tą siūlymą pateikti.
„Aš tikrai tokį pasiūlymą palaikau. Taigi, man atrodo, mes surasime tinkamą laiką įvertinę visą biudžeto sandarą šįmet, kada tą siūlymą pateikti. Aš tikiuosi, kad tai galėtų įvykti artimiausiu metu, artimiausių kelių savaičių laikotarpiu“, – dėstė jis.
Laisvės partijos atstovai Seime, pasak politiko, palaiko prezidento siūlymą didinti NPD.
„Bet ar tai finansiškai mes pakelsime, yra atviras klausimas, nes 250 mln. eurų papildomai skolintis gynybai yra didelis iššūkis Lietuvos biudžetui, be to, mes dar nežinome, kokio masto iššūkis laukia artimiausiomis savaitėmis, nes matome ir naftos kainas, gamybos grandinių trūkius“, – svarstė V.Mitalas.
Pasak jo, viskas turėtų paaiškėti per kelias savaites.
Ragina atidėti švietimo, sveikatos reformas
Atstovas iš opozicijos, socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstė, jog prognozuoti infliacijos lygį, vykstant karui, bus sudėtinga.
„Tas [infliacijos] amortizavimas mūsų žmonėms yra labai svarbus. Kiek suprantu, valdančiųjų noras dabar truputį luktelėti ir apsižiūrėti, pasiskaičiuoti. Bet suprantant, kaip sunkiai sekėsi pernai prognozuoti taikos metu infliacijos lygį, koks gali būti metų laikotarpiu, šįmet bus dar sunkiau“, – komentavo jis.
Politikas kritikavo Vyriausybės inicijuojamas sveikatos apsaugos ir švietimo reformas, ragino jas atidėti, „palaukti geresnių laikų“.
Socialdemokratai, pasak J.Sabatausko, palaiko prezidento siūlymą gynybos biudžetą didinti iki 3 proc. BVP.
Opozicija palaiko prezidento siūlymus
Kad dabartiniame kontekste gynyba „yra numeris vienas“, sutiko ir „valstietis“ Jonas Jarutis.
„Valstiečiai“, pasak jo, pritaria NPD didinimui, bet ir ši priemonė, anot jo, vargu, ar visiškai kompensuos žmonių netekimus, atsirandančius dėl kainų augimo.
„Darbiečiai“ prezidento teikiamoms antiinfliacinėms priemonėms taip pat reiškia palaikymą, teigė partijos atstovas Andrius Mazuronis.
„Vyriausybė privalo imtis proaktyvios politikos kovojant su nevaldomu kainų augimu, kurį mes matom, ir sunkiai pakeliamu kainų augimu, kuris daugeliui piliečių darosi sunkiai įkandamas“, – sakė jis.
Plačiau apie ketvirtadienį prasidėsiančios Seimo sesijos darbus skaitykite čia.
