Valdančiųjų atstovai tikisi, kad sunkiais laikais, kuriuos išgyvename, opozicija bus konstruktyvi ir prisidės prie aktualiausių klausimų sprendimo.
Opozicija pasirengusi talkinti daugumai, tačiau kritikuoja vėluojančius Vyriausybės sprendimus, kitus jos ketinimus.
Apie tai, koks bus politinis sezonas, 15min pakalbino trijų valdančiųjų ir trijų didžiausių opozicinių frakcijų atstovus.
Sunkūs laikai
Didžiausios valdančiosios frakcijos Seime – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad neabejotinai svarbiausi sprendimai rudenį bus susiję su energijos kainų šuoliais.
„Pirmiausia – diskusijos dėl biudžeto. Tai, matyt, pagrindinis dalykas, akcentuojant tai, kad visa Europa išgyvena itin sudėtingą laiką. Bus dar ir keletas reformų, kurias Vyriausybė atneša: valstybės tarnybos reforma, taip pat keletas klausimų iš švietimo, besitęsianti profesinio mokymo reforma.
Kolegos Seimo nariai yra pateikę įvairiausių projektų. Galbūt išskirčiau tokius daugiau aistrų keliančius, pavyzdžiui, pilietybės klausimą liečiančias iniciatyvas. Neabejotinai įvairaus pobūdžio diskusijų bus. Bet, sakau, pirminis dėmesys – ir ne tik Seime, bet kartu su Vyriausybe – bus į energetinės krizės pasekmių amortizavimą“, – pabrėžė konservatorė.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, laukiančios interpeliacijos ministrams yra opozicijos teisė.
Ji minėjo, kad ne sykį aptartos vienokios ar kitokios opozicijos kritikuojamų Vyriausybės narių atsakomybės.
Valdančiųjų vertinimu, minėti ministrai – G.Landsbergis ir D.Kreivys – dirba tinkamai. Esą tokiomis aplinkybėmis, kurias, kaip valstybė, išgyvename šiandien, reikėtų daugiau susitelkimo ir gera kryptimi judančių darbų tęstinumo.
Svarbiems sprendimams Seime priimti reikės ir opozicijos balsų.
Tačiau kai kurie mažumos atstovai nepatenkinti, kad, tarkime, premjerė Ingrida Šimonytė, kaip žadėjo, nesukvietė jų tartis dėl antiinfliacinių priemonių.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė teigė, kad jos santykis su opozicija pozityvus ir siekiantis konstruktyvumo. To paties ji tikisi ir iš kitos pusės.
„O kaip bus, matysime. Aš manau, kad tikrai visi suprantame atsakomybę už valstybę ir, nepaisant požiūrių skirtumo, sugebėsime išgirsti tai, kas yra turbūt pagal valstybės pajėgumus.
Kad kiekvienas, net ir norėdamas parodyti savo prielankumą visuomenei ar siūlydamas kažkokius siūlymus, idėjas, kaip valdyti minėtą krizę, vis tiktai sugebėsime atsižvelgti ir kokie yra pajėgumai valstybėje, ir kad tai yra super atsakingas klausimas“, – pabrėžė ji.
Bendrą politinį foną laukiančių svarbių sprendimų akivaizdoje R.Morkūnaitė-Mikulėnienė apibūdino kaip normalų politinį ciklą.
Ji aiškino, kad visada visi turi skirtingas nuomones, tam ir yra atsakingos institucijos bei skirtingos politinės partijos, atskiri politikai.
Svarbiausia, anot konservatorės, kokios yra galimybės susitarti.
„Kaip aš ir minėjau, laikai nėra lengvi. Tikrai nėra lengvi, sunkūs. Tą jaučia ir Lietuvos žmonės, tą jaučia, natūralu, ir jų deleguoti atstovai Seime. Tos emocijos yra natūralios.
Svarbiausia, kad sugebėtume priimti tuos sprendimus, kurių labiausiai reikia ir kurie yra labiausiai tinkami valstybei bei jos žmonėms“, – komentavo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė.
Kliūva valdančiųjų arogancija
Didžiausios opozicinės frakcijos Seime – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – seniūnė Aušrinė Norkienė pažymėjo, kad dar pavasarį kalbėta, koks sunkus ruduo laukia.
Opozicija, jos teigimu, teikė įvairius siūlymus, kurie padėtų gyventojams sušvelninti infliacijos pasekmes, norėjo diskusijos dėl to. Tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.
„Ruduo, manau, bus tikrai labai sudėtingas, sunkus. Ir vis tik manau, kad valdančioji dauguma dabar jau tikrai bus priversta kalbėti apie priemones, kaip turės išgyventi ne tik gyventojai, bet ir verslai. Tikrai laikas bus sudėtingas ir reikalaujantis visų susikaupimo bei atsakomybės priimant sprendimus“, – teigė „valstietė“.
Kaip čia atrodys valdančiųjų ir opozicijos santykiai?
Anot A.Norkienės, valdančiųjų nenoras sėstis kalbėti apie pagalbos žmonėms priemones, daug ką pasako apie politinės daugumos požiūrį į bendrą darbą.
„Arogancijos jie nepraranda, to pasitikėjimo tokio. Jokia darbo grupė ir nebuvo sukurta. Premjerė neseniai pasakė, kad visi tie opozicijos siūlymai nieko įdomaus ir nieko vertingo nesiūlantys. Nežinau, ar kas ir pasikeitė požiūryje į opoziciją.
O mes vis tik nusiteikę konstruktyviam darbui, diskusijai. Dabar metas bus tikrai sudėtingas ir reikalaujantis atsakomybės tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos“, – kartojo Seimo LVŽS frakcijos seniūnė.
A.Norkienės teigimu, svarbiausias darbas rudenį Seime – kitų metų valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas.
Tačiau ji baiminasi, kad pagrindinio metų finansinio dokumento projektas bus įregistruotas paskutinę įstatymu leidžiamą dieną, kad niekas nieko iš anksto nesužinotų, neprasidėtų diskusijos.
Jos galva, tai būtų blogai.
„Dabar tikrai labai svarbu sprendimus, bent planą turėti ir jį įgyvendinti dėl energetikos kainų suvaldymo – vis tik ir šildymas tuoj prasidės. Čia – tikrai labai svarbus dalykas. Ir, kaip visada mes sakome, būtent į šituos gyvybiškai svarbius klausimus reikia susikoncentruoti Seimui.
Nesiblaškant dėl tų sprendinių, dėl kurių tikrai visuomenėje ir dabar nuotaikos yra jau pakankamai aukštame lygyje. Nemanau, kad dėl projektų, kurie kelia dar didesnį susipriešinimą, reikėtų diskutuoti Seime. Aš kalbu apie narkotikų dekriminalizavimą ir kitus dalykus“, – nurodė „valstietė“.
Kalbėdama apie interpeliacijas užsienio reikalų ir energetikos ministrams, A.Norkienė aiškino, kad jos turi vykti.
Ji pabrėžė, kad klausimai, į kuriuos negaunama atsakymų, turi būti atsakyti Seime.
Be to, tokios parlamentinės procedūros Vyriausybės nariams esą bus stimulas valdančiajai daugumai pamąstyti, ar tikrai ministrų kabinete viskas gerai ir jis nėra nepakeičiamas.
Rudens sesija – ir šios kadencijos Seimo darbo pusiaukelė. Kaip tai veiks parlamento veiklą?
A.Norkienė sakė, kad tai irgi labai priklausys nuo valdančiosios daugumos, to, kiek ji norės konstruktyviai dirbti.
Ne svarbiausi projektai – šonan
Valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas prognozuoja, kad naujasis politinis sezonas bus įtemptas kaip niekada.
„Ir karas, ir energetinių resursų dalykas, ir opozicijos pasileisti plaukai, kaip sakoma, Stambulo konvencijos nevalia svarstyti karo Ukrainoje metu, bet draskyti Vyriausybę po gabalą – galima.
Nors dabar, štai, laidoje su Tomu Tomilinu (opozinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys – 15min) pašnekėjome, jis sako: na, taip, tiesa, čia reikėtų atidėti visas interpeliacijas ministrams ir susitelkti dėl visų energetikos problemų“, – kalbėjo liberalas.
E.Gentvilo nuomone, situacija priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su opozicija.
Jis tikino, kad valdantieji turi planus – gal ne visai optimalius, gal nepakankamus, bet vis tiek, kaip sušvelninti padėtį.
Tačiau jeigu opozicijai viskas bus blogai, jis pažymėjo, kad visuomenė tada girdės ne apie sprendimus dėl energetikos kainų kompensavimo, dėl biudžeto, o dėl to, ką koks ministras pasakė apie Taivaną ar ką kita ne taip padarė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigė sutinkantis su opozicijos teise kritikuoti ministrus, rengti jiems interpeliacijas. Tačiau pažymėjo, kad kartu reikėtų ir nuoseklumo.
„Dabar aš, pavyzdžiui, girdžiu, kad per daug pasitikite laisvąja rinka, liberalizavimu, kurį pradėjo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ir priėmė praėjusios kadencijos Seimas. Dabar sako: „Reikia daugiau kairiųjų priemonių – išmokų ir kompensacijų.“ Tačiau laidoje su A.Norkiene ir Viktoru Fiodorovu (Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas – 15min) girdžiu pasišaipymus, kad mes imamės kompensavimų, kurie yra būdingi socialdemokratams, kairiesiems. Vėl blogai.
Jeigu opozicija visą laiką sakys, kad nieko valdantieji nedaro, vėluoja, tai čia yra tik propaganda. Mes labai daug esame padarę ir šiuo metu kiekvienam galiojantis kompensavimas 9 ct už kilovatvalandę yra jau padaryti darbai. Bet nuolatinis šaukimas, kad valdantieji miega, atostogauja, yra tik priešrinkiminiai lozungai“, – įvertino jis.
Nuolatinis šaukimas, kad valdantieji miega, atostogauja, yra tik priešrinkiminiai lozungai.
Vis dėlto E.Gentvilas vylėsi, kad su opozicija pavyks sutarti. Tačiau dalis jos griežia dantį ant nesitariančių valdančiųjų. Politikas sakė dėl to negalintis atsakyti už I.Šimonytę.
Politikas mano, kad Seimo rudens sesiją reikia koncentruotis į esminius darbus, nepūsti žandų, kuri frakcija pateiks daugiau įstatymų projektų.
Jo nuomone, ir parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos teikiami projektai turi stabtelti.
„Jeigu mes norime rezultatyvaus darbo, turime tartis ir realizuoti Vyriausybės siūlomas priemones. Vyriausybė skaičiuoja. Rugsėjo 12 dieną, kitą pirmadienį, Finansų ministerija pateiks atsinaujinančių prognozių skaičius ir pagal tai galime žiūrėti bei projektuoti, kokios kompensacijos reikalingos, kokios biudžeto apimtys reikalingos ir t.t.
Dėl paramos verslui turime susitarti. O dabar kad koks nors – aš apie save pasakysiu – E.Gentvilas teikia kokį nors savo projektėlį, kuris gal ir reikalingas, mano įsitikinimu, bet šiandien yra svarbesnių dalykų. Todėl frakcijos turi susiprasti, kad ne jų projektai, o susitarimai visų valdžios šakų yra svarbiausi šiuo metu“, – akcentavo parlamentaras.
Interpeliacijos – antraeilis klausimas
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis taip pat mano, kad šis politinis sezonas bus labai įtemptas.
Pirmiausia dėl to, kad šalyje turime labai sudėtingą energetinę situaciją ir sparčiai augančias kainas.
„Ir turime situaciją, kad žmonės bei verslai kol kas nemato perspektyvos, kaip Vyriausybė ir bendrai valdžia padės šitą krizę išgyventi. Kol kas situacija tikrai labai įtempta ir tai tikrai klausimas numeris vienas. Jis turėtų būti sprendžiamas atskirai nuo 2023 metų biudžeto, kuris taip pat bus turbūt irgi vienas svarbiausių klausimų šitoje sesijoje.
Bet mes atskiriame šiuos klausimus, nes jeigu situaciją spręstume tik biudžeto didinimo sąskaita, tai, pavyzdžiui, pažeidžiamiausias grupes parama pasiektų tik vasario antroje pusėje ir tai yra nedovanotinai vėlai. Dėl to turime daryti kur kas greičiau sprendimus“, – pažymėjo jis.
L.Kukuraičio nuomone, visa opozicija pasirengusi konstruktyviai dirbti ir prisidėti prie bet kokių valdančiųjų siūlymų, juos tobulinti bei kartu Seime priimti.
Jis minėjo, kad ne vieną kartą krizinėse situacijose visas parlamentas susitelkė.
Tiesa, jis kritikavo, kad I.Šimonytė netesėjo pažado pakviesti opozicijos atstovus diskutuoti apie galimas antiinfliacines priemones.
„Bet blogiausia tai yra net ne tai, kad pažadas neįvykdytas. Blogiausia, kad pati Vyriausybė neatėjo su siūlymais – bent jau mes jų negirdime. Kalbama apie kažkokius mistinius planus nuo 2023 metų pradžios ir biudžeto svarstymus. Tai yra ryškiai per vėlai. Kaip ir sakau, tai yra labai prastas scenarijus, kuris, deja, pasitvirtino ir kurį mes buvome numatę birželio mėnesį.
Tačiau situacija yra tokia rimta, kad politikuoti mes čia nebeturime erdvės, mes turime spręsti klausimus. Jeigu tiktai Vyriausybė ir valdantieji rodys bet kokią iniciatyvą daryti siūlymus ir sprendimus nuo rudens, mes dėl visų jų būsime nusiteikę konstruktyviai. Jeigu ne, tai turėsime spausti Vyriausybę, kad sprendimai kiek galima greičiau pasirodytų“, – komentavo L.Kukuraitis.
Be energetinės krizės švelninimo priemonių, 2023 metų valstybės biudžeto priėmimo, anot demokrato, laukia ir kiti klausimai.
Tarp svarbiausiųjų Seimo narys minėjo valstybės tarnybos pertvarką. Jos projektui demokratai turi labai daug pastabų.
„Norisi, kad reforma būtų stiprinanti sektorių, ne silpninanti jį, ne sudaranti visokių galimybių reformuojant institucijas pridėti savo partiečių į institucijas tam, kad užvaldytų sektorių. Šitoje vietoje tikrai reikia labai budėti, kad taip nevyktų. (...) Šiuo atveju maksimaliai prisidėsime, kad sektorius tobulėtų ir stiprėtų“, – nurodė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas.
Liepos pabaigoje jo frakcija pranešė rengsianti interpeliaciją G.Landsbergiui.
Interpeliacijos ministrams, L.Kukuraičio teigimu, tikrai gali pasirodyti, nes matoma, kad tai vienoje, tai kitoje srityje krizė keičia krizę.
„Tačiau mes sakome, kad tai vis dėlto yra antraeilis klausimas po energetinės krizės problemų sprendimų. Dėl to pirmiausia dėmesys turėtų būti į tai, ką darome, kad jau rudenį gyventojus ir verslą pasiektų parama. Paraleliai ar po to galima kalbėti apie tam tikrą ministrų atsakomybę. Nes šiuo atveju mums reikia dirbančių komandų“, – aiškino jis.
Pirmiausia dėmesys turėtų būti į tai, ką darome, kad jau rudenį gyventojus ir verslą pasiektų parama. Paraleliai ar po to galima kalbėti apie tam tikrą ministrų atsakomybę.
Pasak L.Kukuraičio, ministrų daromos klaidos galėtų būti rimta paspirtis pačiai Vyriausybei persikrauti ir dirbti su kitokia lyderyste.
Kartu jis akcentavo, kad jeigu atsakomybės dėl D.Kreivio neprisiims valdantieji su Vyriausybe, tada opozicija siūlys jį keisti.
Išskyrė tris prioritetus
Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojo Tomo Vytauto Raskevičiaus nuomone, naujasis politinis sezonas bus karštas ir įtemptas.
Jis sakė, kad šiai valdančiajai daugumai su kiekviena parlamento sesija tenka po naują krizę.
„Matyt, ir Seimo politinę darbotvarkę dabartinė energetikos situacija padiktuos. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas bus visiems sugebėti Seime susitarti dėl sprendimų, kaip galėtume tą bendrą naštą palengvinti tiek gyventojams, tiek verslui.
Ir čia labai norėtųsi susitelkimo tiek iš opozicijos pusės, kad situacija nebūtų dirbtinai kaitinama, bet ir norėtųsi, aišku, kaip įmanoma didesnio konstruktyvumo iš Vyriausybės, jog būtų aiškiai įvardijamos priemonės, biudžeto galimybės ir pabrėžiamas solidarumas, kad visi esame šitoje situacijoje drauge“, – pažymėjo jis.
Antras Seimo darbotvarkės prioritetas, T.V.Raskevičiaus akimis, turėtų būti besitęsianti parama Ukrainai. Jis akcentavo, kad turėtume neatbukti nuo karo.
Parlamentaras minėjo jaučiantis tam tikrą visuomenėje nuovargį nuo to, kas netoli mūsų valstybės vyksta jau daugiau kaip pusę metų.
„Mes iš tikrųjų turime išlaikyti didelį dėmesį – visomis parlamentinės diplomatijos priemonėmis ir užsienio formatuose visaip palaikyti ir padėti Ukrainai. Ir, aišku, galimas šaltuoju sezonu naujas didėjantis iš Ukrainos bėgančių ir atvykstančių žmonių skaičius“, – pastebėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas.
Trečia, T.V.Raskevičius sakė, kad norėtųsi, jog esant šiai krizinei situacijai Lietuva nepamirštų tų klausimų, kurių niekaip neprisiruošia išspręsti ir kuriems vis neateina tinkamas laikas.
„Man atrodo, nėra geresnės situacijos negu krizės situacija tiems klausimams spręsti, nes tai tiesiog didina žmonių teisinį saugumą. Aš, aišku, čia kalbu ir apie Civilinės sąjungos įstatymą, dėl kurio reikės rudenį apsispręsti Seime, lygiai taip pat ir kitas žmogaus teisių iniciatyvas.
Labai tikiuosi, kad nebus bandoma dangstytis išaugusiomis elektros kainomis kaip dar vienu netinkamu laiku žmogaus teisių klausimams spręsti“, – komentavo politikas.
Interpeliacijas ministrams T.V.Raskevičius pirmiausia vertina kaip normalią parlamentinę procedūrą, kai užduodami klausimai ir gaunami atsakymai.
„Jeigu interpeliacija yra vertinama per šitą prizmę, manau, kad tai yra normalus parlamentinės demokratijos procesas. Jeigu interpeliacijos yra vertinamos tiktai kaip siekis kapoti galvas arba kažką versti iš kėdžių, tai ar tikrai šioje krizinėje situacijoje yra reikalingas toks oro virpinimas?“ – klausė parlamentaras.
Jeigu interpeliacijos yra vertinamos tiktai kaip siekis kapoti galvas arba kažką versti iš kėdžių, tai ar tikrai šioje krizinėje situacijoje yra reikalingas toks oro virpinimas?
T.V.Raskevičius mano, kad artėjančių savivaldos rinkimų kontekstas paaštrins politines batalijas Seime. Kartu jis sakė, kad politika yra savotiškas teatras, kuriame visi atlieka savo vaidmenis.
„O man gal maloniausias įspūdis, kad Seimas – kaip tokia didelė mokyklos klasė. Dabar visi grįžę po atostogų vienas su kitu maloniai sveikinasi, yra vienas kito pasiilgę. Klausimas – kiek ilgai tai užtruks“, – dėstė Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas.
Demaršų neplanuoja
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas irgi mano, kad parlamento rudens sesija bus įtempta ir politine, ir ekonomine prasmėmis.
Jo žodžiais, akivaizdu, kad recesija, kuri buvo nuspėjama, gali būti ir šiek tiek gilesnė, nei kai kam, taip pat ir Vyriausybei, atrodė.
Tam įtakos turi rimta energetinė krizė, į kurią reaguoti ministrų kabinetas esą eilinį kartą pavėlavo.
Socialdemokrato teigimu, anksčiau kai kuriuos dalykus buvo galima spręsti atgaline data kompensuojant žmonėms patirtas išlaidas, o šiuo atveju kalbama apie įtaką ne tik namų ūkiams, bet ir verslui, visai ekonomikai.
„Turint galvoje, kad biudžete liūto dalį ir prieaugį suvalgys energetikos iššūkiai, susidursime su rimtomis problemomis finansuojant susiplanuotas įvairias reformas – tiek viešojo sektoriaus, tiek švietimo sistemos, tiek sveikatos priežiūros.
Čia vis tik reikėtų padaryti išvadas. Jeigu matome, kad pinigais tos reformos nėra dengiamos, tai geriau jų neimituoti, nes turėsime labai prastą sprogstamąjį mišinį, bus išardytos senos sistemos bei nesutvarkytos naujos“, – įspėjo jis.
Politinį foną, kaip minėjo G.Paluckas, veiks ir artėjantys savivaldos rinkimai. Tai darys įtaką tiek politinei darbotvarkei, tiek pareiškimams, tiek siūlymams.
„Bus visko: ir populizmo, ir perdėto dramatizmo, ir pykčio – visko bus, kaip per kiekvienus rinkimus“, – sakė jis.
Bus visko: ir populizmo, ir perdėto dramatizmo, ir pykčio.
Seimo LSDP frakcija neatsitraukia nuo ketinimų interpeliuoti G.Landsbergį ir D.Kreivį.
Jis prisiminė, kad dar prieš kelias savaites visi opozicijoje gana karingai kalbėjo apie nepasitikėjimo jiems procedūras.
Socialdemokratas stebėjosi, koks pacifizmas ar ramybės būklė ištiko kolegas demokratus, svarstė, galbūt jie turi kokių susitarimų su konservatoriais.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai kalbant apie siekį konstruktyviai dirbti, G.Paluckas sakė, kad pozicijos atstovai tai supranta kitaip.
„Valdantieji mano, kad konstruktyvu – tai nieko neveikti, sėdėti ir balsuoti už jų pasiūlymus. Mes manome, kad konstruktyvu yra priimti visus pasiūlymus ir juos rimtai svarstyti bei bent jau tai daryti ne tik salėje, bet po pateikimo daryti komitetuose, kur tikrai yra daugiau kompetencijos, ir biuro darbuotojai prisideda. Čia yra konstruktyvumas, – kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas.
– Kažkokių išsišokimų, demaršų socialdemokratai neplanuoja šioje sesijoje. Tokio plano neturime, nebent tikrai su opozicija ir jų siūlymais valdantieji elgtųsi nepagarbiai ir peržengtų kažkokias ribas. Bet aš tikiuosi, kad jiems irgi užteks proto nemosuoti kardu ir nedemonstruoti savo aritmetinės daugumos tada, kai nereikia. Nes opozicijos taip pat reikės priimant svarbius sprendimus.“