Praėjusią savaitę parlamentarai nesutiko imtis tyrimo ir aiškintis dabartinių sostinės savivaldybės skolų priežasčių 2002–2009 m. laikotarpiu. Buvo siūloma peržiūrėti šio laikotarpio finansinę Vilniaus valdžios veiklą: ar pagrįstai buvo nuomojamos (ir iš esmės nenaudojamos) 2000 kv.m patalpos, kokie sprendimai lėmė dabartines skolas, ar viešieji pirkimai buvo skaidrūs, ar nebuvo permokėta už kai kurias viešąsias paslaugas.
Nepriėmė net rezoliucijos
Parlamentarams tam nepritarus, socialdemokratai bandė prastumti kitą dokumentą – rezoliuciją dėl kreipimosi į STT. Siūlyta, kad ši tarnyba „atidžiai stebėtų ir įvertintų dabar Vilniaus savivaldybėje vykstančio svarstymų proceso ir savivaldybės sprendimo, jei toks bus priimtas, korupcinę riziką ir stebėtų proceso skaidrumą“.
Rezoliucijos iniciatoriaus Vytenio Andriukaičio teigimu, toks dokumentas būtų įrodymas, kad Seimui rūpi savivaldybių problemos, ir tuo pačiu nebūtų kišamasi į Konstitucijoje numatytą valdžios padalijimą.
Praėjusią savaitę seimūnai nusprendė šią rezoliuciją dar patobulinti, tačiau šiandien vis tiek atmetė: „už“ balsavo 43, „prieš“ – 7, susilaikė 37 Seimo nariai.
Prokuratūra jau domisi
Vilniaus vadovai spalio pabaigoje aptarė galimybę parduoti prieš kelerius metus pastatytą dangoraižį ir jį nuomotis. Už parduotą dangoraižį klerkai tikisi gauti 80–100 mln. litų, kuriuos planuojama skirti likusiai skolai už pastatą išmokėti (apie 20 mln. litų), taip pat savivaldybių įmonių darbuotojų atlyginimams, darželių ir mokyklų renovacijai.
20 aukštų dangoraižis priklauso savivaldybės įmonei „Vilniaus kapitalinė statyba“, kuriai savivaldybė dar moka likusią pastato kainos dalį, t. y. 8 mln. litų per metus. Stiklinis dangoraižis sostinės Konstitucijos prospekte savivaldybei pastatytas 2004 metais, jis atsiėjo 74 mln. litų.
Vilniaus apygardos prokuratūra jau yra pradėjusi tyrimą dėl šių planų teisėtumo ir galimo įstatymų pažeidimų disponuojant savivaldybės turtu.
