„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 04 18 /17:13

Seimo verdiktas: Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę

Seimui antradienį pristatytos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio veiklos išvados. Išvadose teigiama, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos valstybę. Už jas balsavo 93, prieš buvo 6 parlamentarai, susilaikė 16 Seimo narių. Balsavimuose išvadų nepalaikė tik socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas ir liberalas Kęstutis Glaveckas.
Seimui pristatytos M.Basčio ryšių tyrimo išvados
Seimui pristatytos M.Basčio ryšių tyrimo išvados / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tiesa, net ne visi socialdemokratai nepalaikė komiteto priimtų išvadų. Štai vos Valstybės saugumo departamentui (VSD) pateikus neigiamą išvadą dėl M.Basčio galimybių dirbti su valstybės paslaptimis kolegos situaciją labai rimta pavadinęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas antradienį pats pirmininkavo Seimo posėdžiui, kai buvo svarstomos komiteto išvados.

Po pateikimo ir svarstymo jis balsavo susilaikydamas, tačiau priėmimo stadijoje pirmininkauti sėdo konservatorė Irena Degutienė, o G.Kirkilas išėjo iš salės ir balsavime dėl M.Basčio nedalyvavo.

V.Bakas: „Ryšiai buvo artimi ir nuolatiniai“

Pristatydamas tyrimo išvadas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas tikino, kad M.Bastys ryšius su FSB pareigūnais užmezgė dar 2000 m., vos išrinktas į Seimą.

V.Bakas pabrėžė, kad M.Bastys puikiai žinojo su kuo bendrauja, tačiau santykių nenutraukė net ir 2006 m. apie jų pavojingumą įspėtas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų.

Aš norėčiau dar kelti klausimus ir gauti atsakymus, su kuo tas tango buvo šokamas, – teigė V.Bakas.

V.Bakas tikino negalintis pasakyti, kodėl po šio įspėjimo M.Bastys vis dėlto gavo leidimą dirbti su slapta informacija. Anot jo, tai galėtų būti atskiro tyrimo tema.

Tačiau jis tikino, kad M.Basčio ryšiai buvo ne vienkartiniai, o nuolatiniai. Ypatingas suaktyvėjimas pasiektas 2013-aisiais, kai M.Bastys tarpininkavo „Rosatom“ atstovams siekiant susitikimų ir įtakos Lietuvos vadovams.

Konservatorės Ingridos Šimonytės klausiamas, ar komitetas nenuėjo lengviausiu keliu ieškodamas tik M.Basčio kaltės, bet neieškojo kitų jo aplinkos asmenų, su kuriais „buvo šokamas tango“, V.Bakas pripažino, kad M.Basčio ryšius komitetas ištyrė visiškai ir nuodugniai, tačiau jo partnerių veikla dar būtų galima pasidomėti.

„Aš norėčiau dar kelti klausimus ir gauti atsakymus, su kuo tas tango buvo šokamas“, – pripažino V.Bakas.

M.Bastys: „Viską nustelbė partinis suinteresuotumas“

Pats M.Bastys, kalbėdamas iš parlamento tribūnos, prabilo apie žmogaus teises ir savo orumą.

„Ramia sąžine sakau jums: aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai ir neišdaviau savo tėvynės Lietuvos. Aš nekeliu grėsmės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos piliečių teisėms ir interesams. Aš nesulaužiau priesaikos“, – kartojo Seimo narys.

M.Bastys aiškino, kad komiteto atliktas tyrimas – tik politinis, o faktus nustelbė partinis suinteresuotumas.

Pasak jo, komiteto nariai buvo jau iš anksto prieš jį nusiteikę, netyrė jo kaltės ir faktų, o tyrimui trūko teisinių komiteto narių žinių. Jis ragino tokius tyrimus pavesti vykdyti prokurorams, o ne teisinio išsilavinimo neturintiems politikams.

M.Bastys siūlė, kad komiteto tyrimo išvadų tekstas turi būti redaguojamas, o dar geriau, jei faktus iš naujo vertintų apkaltos komisija, nes jis esą yra visiškai ramus, kad apkaltos jam organizuoti nebus už ką.

Parlamentaras pabrėžė, kad niekas niekada nerado jokių įrodymų, kad jis būtų gavęs kokį nors neteisėtą atlygį.

„Valstiečius“ išvadino pranokusiais konservatorius

Konservatorius Kęstutis Masiulis gyrė komiteto atliktą darbą. Pasak jo, išvados aiškios ir įtikinamos, o tolimesnius žingsnius turi žengti apkaltos komisija.

Savo ruožtu socialdemokratas Artūras Skardžius ėmėsi ironijos adatomis badyti koalicijos partnerių „valstiečių“ atstovą, komiteto pirmininką V.Baką.

„Sveikinu pirmininką, kuris per pusę metų pranoko visų kadencijų konservatorių darbą“, – rėžė jis, pasisakydamas prieš išvadas.

Sveikinu pirmininką, kuris per pusę metų pranoko visų kadencijų konservatorių darbą, – į V.Baką kreipėsi socialdemokratas.

O konservatoriai nepraleido progos įgelti, kad gal ne šiaip sau M.Bastį frakcija taip nuožmiai ir vieningai gina.

„Šios dienos socialdemokratų frakcijos sprendimas ginti Kremliaus žvalgybininkų draugą M.Bastį reiškia tik viena – jei M.Bastys pasakytų tiesą, reiktų tirti ir kitus. Frakcija žino, ką Bastys žino“, – svarstė Rasa Juknevičienė.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, stojęs į Seimo tribūną, pareiškė, kad „Rosatom“ nedarė jokios įtakos buvusiai Vyriausybei.

„Aš pats su „Rosatom“ niekada nesusitikau, niekada“, – tvirtino A.Butkevičius, nors tuoj pat pripažino, kad „Rusatom Overseas“ viceprezidentas A.Mertenas galėjo būti tarp 30 susitikimo dalyvių Visagine.

Jis kartojo, kad su „Rosatom“ buvo bendraujama tik dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, o šis klausimas tuomet buvo labai aktualus.

„Esmė valdžios yra susitvarkyti su grėsmėmis iškilusiomis, o ne rėkti ir šaukti“, – aiškino jis.

A.Butkevičius tikino, kad VSD pažymose būna visokios informacijos. Kartą, pasakojo socialdemokratų lyderis, jį pasiekė VSD pažyma apie vieną iš jo patarėjų, tačiau tuomet A.Butkevičius esą pasikvietė VSD pareigūnus ir pažyma buvo „panaikinta“.

Nuo tango iki Lenciūgėlio

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino, kad pats būdamas ūkio ministru 2001 m. jautė Rusijos interesą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Pasak jo, būtų keista, jei parlamentaras M.Bastys būtų apie tai nieko nežinojęs.

„Choreografiniais terminais, čia man yra panašiau į airiškus linijinius šokius arba lietuvišką Lenciūgėlį, kur yra daug grandžių. M.Bastys galbūt nėra pagrindinė grandis, čia būta žymiai didesnių ir stambesnių, reikšmingesnių grandžių, tačiau tai nereiškia, kad šioje situacijoje M.Bastys neturi prisiimti politinės atsakomybės“, – teigė politikas, ragindamas visą istoriją ištirti dar nuodugniau ir nustatyti visą grandinę politikų, atstovavusių Rusijos interesams Lietuvoje.

Liberalas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad jam apmaudu dėl to, kad tyrimas kol kas neišsiplėtė į kitus viešai skelbiamus duomenis.

„Ar sisteminis atskirų politikų, ir šiandien esančių Seime, įsteigtų juridinių asmenų ženklus finansavimas iš schemoje įvardintų asmenų vadovaujamų ar su jais susijusių juridinių asmenų nėra grėsmė nacionaliniam saugumui? Aš manau, kad tai yra didelė grėsmė nacionaliniam saugumui, kai čia, parlamente, esančio asmens įsteigtai viešajai įstaigai su šiais asmenimis siejami juridiniai asmenys perveda šimtus tūkstančių litų“, – kalbėjo V.Gailius.

Savo ruožtu socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad apie sisteminius M.Basčio ryšius nėra duomenų, o ne visi komiteto nariai net spėjo perskaityti visą išvadų tekstą.

V.Bakas atmetė J.Oleko teiginį, kad išvadų projektas buvo pateiktas per vėlai ir atkreipė dėmesį, kad socialdemokratas net spėjo suformuluoti savo išvadų variantą.

Pasak J.Oleko, negalima vieno kolegos paskelbti nusikaltus, nes „veikė prieš valstybę“ yra teisinis apibūdinimas.

„Ar tikrai „Inter RAO“ yra geresnis konkurentas už „Rosatom“? Ar mes neįsiveliame į dviejų kompanijų, artimų Kremliui, tarpusavio ginčą, nes viena jau turi pasirašiusi sutartį su „Baltijskoje“, o kita nori pasirašyti ir mes dabar vieną murkdysime, kaip blogesnę, kad kita turėtų savo pasirašytus sandorius?“, – retoriškai teiravosi J.Olekas.

Veikė prieš Lietuvą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė išvadas, kuriomis nustatyta, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Už išvadas balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš buvo tik socialdemokratas J.Olekas.

„Seimo narys M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus“, – konstatavo komitetas.

Komitetas daro išvadą, kad artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

M. Bastys, teikdamas paaiškinimus komitetui, vengė atskleisti, melavo savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.
Be to, komiteto turimi duomenys suponuoja, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovais, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.

Sprendimo dėl pagrindo pradėti M.Basčiui apkaltos procedūrą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sprendimo nepriėmė. Jis nurodo, kad tai turi nuspręsti Seime suburta specialioji tyrimo komisija.

Keičiasi trys apkaltos komisijos nariai

Ši komisija Seime jau yra suburta, tačiau gali būti performuota, nes dalis jos narių priklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir jau nagrinėjo M.Basčio ryšius, todėl gali turėti išankstinę nuomonę.

Nusišalino ir specialiosios komisijos vadovas Dainius Gaižauskas, todėl komisiją performuoti turės visas Seimas. Tai padaryta dar antradienį.

Planuojama, kad „valstietį“ D.Gaižauską komisijoje pakeitė Rima Baškienė, „valstietį“ V.Baką – Lauras Stacevičius; konservatorių Arvydą Anušauską – Mantas Adomėnas, o socialdemokratą Juozą Oleką – Rasa Budbergytė.

Komisijai pirmininkaus „valstietė“ Agnė Širinskienė, o jos pavaduotojas bus „tvarkietis“ Rimas Andrikis.

Be to, ketinama dviem savaitėmis pratęsti komisijos darbo terminą ir įpareigoti ją išvadas parengti iki gegužės 15 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs