Naujos redakcijos įstatymo projektą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti. Už jos parengtą projektą po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 13 ir susilaikė 19 parlamentarų. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Pataisomis būtų nustatyta, kas galėtų vykdyti agitaciją, Seimui paskelbus referendumą. Pagal projektą, paskelbus privalomąjį referendumą, Seimas turėtų galimybę pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie priimamo klausimo svarbą valstybės gyvenimui.
Projekto iniciatoriai taip pat siūlo pailginti balsavimui skirtą laiką – balsavimas referendumo dieną vyktų nuo 7 iki 22 val. referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Šiuo metu balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Pakeitimais būtų praplečiamas balsavimo vietų užsienyje skaičius, sudarant galimybę steigti papildomus balsavimo punktus. Siūloma, kad sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.
Seimas svarsto kartu su kitų metų prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo per Konstitucijos pataisą.
Antradienį po svarstymo taip pat pritarta nutarimo projektui, kad referendumas būtų surengtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai numatyti prezidento rinkimų pirmasis ir antrasis turai.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas neįvyktų dėl mažo aktyvumo.
