Už nutarimo projektą, kuris buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka, penktadienio vakarą balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 20 , o susilaikė trys Seimo nariai.
Seimas atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą įpareigoti referendumo svarbą aiškinti Teisingumo ministeriją: už tai balsavo 24 Seimo nariai, prieš – 38, o 15 parlamentarų susilaikė.
J.Razma aiškino, kad savo siūlymu siekė būsimą „valstiečių“ kandidatą į prezidentus premjerą Saulių Skvernelį „apsaugoti nuo tam tikrų pagundų – politinio pasinaudojimo ta situacija ir per didelės atsakomybės“.
„Kandidatui į prezidentui bus sunku atsilaikyti pagundai pačiam nešmėžuoti televizorių ekranuose, neva aiškinant referendumo svarbą, ir taip bandyti kaupti balus savo rinkiminei kampanijai. (...) Jeigu į referendumą vis dėlto neateis pakankamas skaičius žmonių ir jis sužlugs, tada pagrindinė kaltė tenka Vyriausybei, jos vadovui, kad neišaiškino žmonėms tos referendumo svarbos“, – kalbėjo J.Razma.
Parlamentaras pasigedo, iš kokių lėšų bus vykdoma agitacija: „Nepasakome, nei kokie pinigai skiriami, nei iš kur jie paimami“.
Konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas atvėrė Pandoros skrynią: „Ateityje kitiems referendumams taip pat galėsime skirti pinigų tam, kad Vyriausybė suformuotų tendencingą nuomonę. (...) Sukūrėme precedentą, kaip kurti propagandą šalyje“.
Pasak jos, referendumo svarbos sklaida galėtų užsiimti Vyriausioji rinkimų komisija ar būtų rastas kitas modelis, kad lėšos būtų skiriamos tiek vienai – referendumo šalininkų, tiek kitai – kritikų pusei.
„Valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad Vyriausybė skleis objektyvią informaciją apie referendumą: „Reklama negalės būti skleidžiama“.
Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas turėtų pasisakyti, ar galima referendumo balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka – Seimo sprendimu referendumas vyktų kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.
Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
