Priėmus šį komiteto siūlymą didžioji dalis rinkimuose dalyvavusių politikų duomenų visuomenei taptų nebeprieinama praėjus dešimčiai metų po rinkimų. Nuo visuomenės būtų paslėpti kandidatų į Seimą, prezidentus, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas bei merus duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus.
Pagal siūlomas įstatymų pataisas, šimtą metų po rinkimų būtų skelbiami tik kandidatų vardai ir pavardės bei juos iškėlusių partijų pavadinimai.
Numatyta, kad dėl tokio sprendimo antradienį balsuos visas Seimas.
Teigė, kad visuomenei duomenis rasti turėtų būti sunku
Seimo opozicijos nariai socialdemokratas Julius Sabatauskas ir konservatorius Jurgis Razma siūlė duomenis apie rinkimuose dalyvavusius politikus skelbti neribotą terminą. Už tokį siūlymą komitete balsavo konservatorius Kęstutis Masiulis. Prieš buvo liberalas Ričardas Juška, „valstietis“ Zenonas Streikus ir Mišrios frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Susilaikė – „valstietė“ Guoda Burokienė bei konservatorius Algis Strelčiūnas. Taigi toks pasiūlymas pirmadienį komitete buvo atmestas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas komiteto posėdyje teigė, kad duomenų skelbimas riboja politikų privatumą.
„Viešas skelbimas... Yra pripažįstama teismų ir Europos žmogaus teisių teismo, kad tai yra labiausiai privatumą ribojanti priemonė“, – kalbėjo R.Andrijauskas.
Pasak Duomenų apsaugos inspekcijos vadovo, reguliavimas turėtų būti toks, kad visuomenei būtų sunku surasti duomenis.
„Teismas net įpareigoja valstybes nares priimti tokį reguliavimą, kad tai nebūtų labai paprasta surasti tokius duomenis. O asmuo, kuris ieško, tikrai turėtų tikslą juos surasti“, – kalbėjo R.Andrijauskas.
K.Masiulis komiteto posėdyje prieštaravo Duomenų apsaugos inspekcijos vadovui ir teigė, kad informacija turėtų būti kuo labiau prieinama.
„XXI amžiuje, kada informacija turėtų būti maksimaliai prieinama elektroninėm priemonėm, mes sakom: tegul pavargsta, tegul pavaikšto po archyvus. Jūs esat čia daugelis archyvuose tuose lakstę? Aš tai tikrai esu ten sėdėjęs ir žinau, kad tai yra didžiulis vargas. Dar tau reikia fiziškai važiuoti, tai gerai, jeigu esi tam pačiam mieste, o jeigu kitoje valstybėje esi“? – kalbėjo K.Masiulis.
P.Urbšys komiteto posėdyje sakė: „Siūlymas neterminuotai daryti... Man tai toks įspūdis susidaro, kad čia norima galbūt dirbtiniu būdu pademonstruoti savo išskirtinį skaidrumą.“
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė 15min teigė, kad pasiūlymai skelbti politikų duomenis neribotą laiką buvo atmesti atsižvelgus į Duomenų apsaugos inspekcijos vadovo argumentus.
„Aš ir paklausiau tų visų klausimų, kurie viešoj erdvėj buvo, paklausiau, ar tikrai viešiems asmenims negalioja reglamentas [duomenų apsaugos]. Tai reglamentas galioja visiems, ten nėra išskirta vieši asmenys ar nevieši asmenys“, – kalbėjo G.Burokienė.
Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė anksčiau 15min teigė, kad priėmus siūlomas pataisas būtų neužtikrinama visuomenės teisė žinoti.
„Šis Seimo narių siūlymas ir toliau tiesia kelią į politinę užmarštį ir užgožia bet kokias pastangas didinti skaidrumą politikoje. Tai atrodo kaip dar vienas vadovėlinis pavyzdys, kai Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra naudojamas nepagrįstai. Taip pat man vis dar nėra aišku, kodėl mūsų politikai pasirinko 10 metų terminą“, – komentavo I.Dunčikaitė.
