Tai nereiškia, kad Seimas pritars prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomoms pataisoms, tačiau jas apsvarstys ir tuomet balsuos iš naujo.
D.Grybauskaitė siūlo sušvelninti sąlygas apvaisinimui mėgintuvėlyje, neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti embriono genetinę diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą. Šalies vadovė sako, kad Seimo narių numatyti ribojimai mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Prezidentės pataisą pristačiusi jos patarėja Lina Antanavičienė tikino, kad priimtas dabartinis įstatymas neužtikrina šiuolaikiško nevaisingumo gydymo.
Liberalas Eugenijus Gentvilas jos teiravosi, ar prezidentė išklausė ir bažnyčios nuomonę ir ar žino, kad šiuolaiškiško gydymo šalininkus hierarchai siūlo ekskomunikuoti.
„Tokio susitikimo oficialaus nėra fiksuota, tačiau gauta daugybė prašymų ir su visais jais prezidentė yra susipažinusi“, – sakė L.Antanavičienė.
Pasak jos, Seimo priimtas įstatymas labai pablogino nevaisingų šeimų situaciją net ir lyginant su dabartimi, kai nėra jokio įstatymo.
„Toks kardinalus pabloginimas situacijos nėra tas gėris, ko tikisi iš mūsų valstybės joje gyvenantys žmonės“, – sakė patarėja.
Bažnyčia ir jos poziciją palaikantys politikai tvirtina, kad prezidentės siūlomas reguliavimas atvers kelia manipuliacijoms su žmogaus embrionu, o tai nesuderinama su pagarba žmogaus gyvybei.
Konservatyvų įstatymo variantą remiantis Seimo narys Petras Gražulis tikino, kad dirbtinis apvaisinimas nėra joks gydymas ir negalima siekiant susilaukti vieno vaiko nužudyti dešimties.
Konservatorius Jonas Rimantas Dagys tikino, kad galima sugalvoti daugybę gydymo metodų, tačiau pradėtas žmogus turi teisę gyventi ir niekas negali jos kvestionuoti.
„Mes galime grįžti į 1940-uosius metus“, – gąsdino jis.
Seimui svarstant prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui aktyvūs piliečiai susirinko į piketą prašydami atsižvelgti į prezidentės pasiūlymus.
