81 Seimo narys balsavo už tai, kad įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, 40 parlamentų balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.
Prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę vetavo ir grąžino Seimui tobulinti įstatymo pataisas, kuriomis, pasak jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Įstatymas buvo priimtas rugsėjo mėnesį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas įstatymas galbūt leis stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Ignoravo Vyriausybės, Seimo teisininkų ir STT nepalankias išvadas
Įstatymo projektas nurodo, kad Vyriausybė galės pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Dėl šios nuostatos nepalankias nuomones išsakė Seimo Teisės departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Teisės departamentas nurodė, kad įstatymai negali galioti atgal, t. y. negali turėti atgalinio veikimo galios. Teisininkai pabrėžė, kad tai savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis teismas.
STT savo išvadoje nurodė sutinkanti su Seimo teisininkų pastabomis. „Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – nurodoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankamas, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai. Prezidentės vetuoti įstatymo projektą prašė opozicijos atstovai.
Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Visų šių institucijų išvadas ir pastabas Seimo nariai ignoravo bei įstatymą priėmė į tai neatsižvelgę.
Neabejoja dėl to, kad atliekų užteks
Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė Seime buvo klausiama, ar deginimo jėgainėms užteks atliekų, buvo prašyta išsklaidyti abejones dėl to.
„Dėl to, ar užteks atliekų, mes turime net ne vieną pagrindimą iš atsakingos institucijos – Aplinkos ministerijos. <...> Mes neturime jokio pagrindo abejoti, kad tų atliekų neužteks.“, – sakė L.Antanavičienė.
Taip pat prezidentės patarėja teigė, kad priėmus tokį įstatymo projektą, Lietuvoje greičiausiai iš viso nebūtų vietos, kur būtų galima statyti jėgaines.
Ji atsakinėjo ir į nuogastavimus, kad pastačius atliekų deginimo jėgaines, mažiau atliekų bus perdirbama.
„Kogeneracinės jėgainės nekonkuruoja nei su perdirbimu, nei su žiedinės ekonomikos tikslais, jos konkuruoja su sąvartynais“, – sakė prezidentės patarėja.
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
