Parlamentas ketvirtadienį 72 balsais „už“ ir šešiems susilaikius priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl platesnio viešųjų asmenų apibrėžimo.
Pagal jas, viešaisiais asmenimis bus laikomi visuomenėje žinomi žmonės, populiarūs socialinių tinklų veikėjai arba tinklaraštininkai, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais arba už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Prie viešųjų asmenų taip pat bus priskiriami valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, juridinių asmenų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose arba yra subrangovai, valdymo organų nariai ir akcininkai, jei jų valdoma turto dalis suteikia ne mažiau kaip ketvirtadalį balsų dalyvių susirinkime.
Šią nuostatą kritikavo verslo organizacijos, sakydamos, kad svarstymai dėl pakeitimų buvo vykdyti „itin skubiai“, tai lėmė, jog „nebuvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių išsakytus argumentus ir nuogąstavimus, trūko laiko apgalvoti ir įvertinti visus naujo siūlomo reglamentavimo padarinius“.
Dėl to verslo asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija buvo kreipęsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytei-Nielsen, parlamento Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kritikavo ir nuostatą į viešųjų asmenų apibrėžimą įtraukti ir visuomenėje žinomus asmenis.
„Prašyčiau įsivertinti, gal galėtumėm neskubėti priimant šį įstatymo projektą ir pagalvoti dėl pataisų, kurios bent kiek padarytų įstatymo projektą adekvatesniu, prieš Kūčias pagalvokime, ar mes turime teisę žinoti apie kiekvieno bent kiek žymesnio visuomenėje asmens privatų gyvenimą“, – kalbėjo parlamentarė.
Išplėsti apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Sprendimas sulaukė kritikos ir žurnalistų raginimų apginti teisę į informaciją, teismas vėliau nusprendė šios bylos nagrinėjimą atnaujinti.
