Už įstatymo projektą balsavo 65 parlamentarai, susilaikė 8.
Jame rašoma, kad papildoma ir alternatyvi medicina yra licencijuojama veikla, apimanti rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis. Tokias paslaugas teikiantiems asmenims reikės įgyti išsilavinimą, artimą jų veiklos sričiai. Tai gali būti medicina, reabilitacija, akušerija ir kita.
„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne. Tad pakeitimais sumažinsime grėsmę atvejų, kai dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas ministras A.Veryga.
Anksčiau ministras Aurelijus Veryga BNS yra sakęs, kad alternatyvių paslaugų įteisinimas reikalingas ir todėl, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami šarlatanų.
Alternatyvios medicinos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nebus apmokamos – tą, kaip ir iki šiol, turės daryti patys pacientai.
Naujovės įsigalios nuo 2021-ųjų sausio.
