Parlamentarai antradienį nesutiko toliau svarstyti trijų Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektų, kuriuos buvo pateikę Seimo nariai Gediminas Navaitis, Kęstutis Daukšys, Dailis Alfonsas Barakauskas, nes juos apsvarstę pagrindiniai Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai pasiūlė pakeitimus grąžinti tobulinti.
Socialdemokratas Bronius Pauža abejojo, ar Lietuva pajėgi nustatyti, kiek GMO yra produkte. „Užsienio gamintojai labai gerai žino, kad Lietuvoje nėra tyrimų laboratorijos, kuri galėtų nustatyti, kiek tų GMO produkte yra, ir jų ištyrimą. Galime vežti į užsienį tirti, bet brangiai kainuos. Gamintojai, žinoma, gali paženklinti įvairiai, tačiau kiek iš tiesų turi GMO produktas, mes nežinome. Jokio tyrimo ir kontrolės Lietuvoje nėra“, – kalbėjo parlamentaras.
Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka replikavo: „Kai priimsime įstatymą, kuriuo bus privaloma nurodyti net ir mažiausią GMO kiekį, bus paskata Vyriausybei skirti pinigų laboratoriniams įrenginiams įsigyti.“
Parlamentarai siūlo apie GMO vartotojus privalomai informuoti net ir tais atvejais, kai maisto produktuose jų yra mažiau kaip 0,9 procento. Dabar reikalaujama informuoti, kai produktuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO.
Maisto produktų gamintojus norima įpareigoti ant kiekvienos maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, pakuotės ir etiketės centre, pateikti įspėjamuosius užrašus apie neaiškų ir neištirtą GMO poveikį žmogaus sveikatai. Jeigu maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, tokią informaciją siūloma nurodyti jų reklamoje.
Pataisomis siūloma įpareigoti maisto produktų, vaistų, kuriuose yra GMO, gamintojus, importuotojus ar tiekėjus mokėti 5 proc. dydžio produkto vertės sveikatos draudimo įmokas.
Lietuva pritaria Europos Komisijos siūlymui Europos Sąjungos šalims pačioms spręsti, ar savo teritorijoje leisti auginti GMO, ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti.
