Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas po svarstymo ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 10 susilaikė.
Jomis taip pat siūloma leisti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, remiantis įrodymais bei kitų šalių gerąja praktika, sudaryti leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, suteikiančių skysčiui tabako skonį ir kvapą, sąrašą.
Be to, siūloma apriboti šių produktų, kurių skystyje nėra nikotino, dydį – ji negalės viršyti 10 mililitrų, tiek pat, kiek dabar leidžiama skystyje su nikotinu, be to, ant jų pakuotės nereikės įspėjimų apie galimą žalą sveikatai.
Sveikatos sistemos įstatymo pataisomis ketinama praplėsti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijas jam leidžiant atlikti kontrolinius elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pirkimus.
Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė apgailestavo, kad tabako srityje Lietuva „nėra padariusi nieko“: „Jokio strateginio mąstymo neturime ir niekada nesame turėję, kaip ir prieš 20 metų – 2004 metais rūkė trečdalis populiacijos, tai yra kas trečias žmogus, taip ir šiandien lygiai tiek pat – trečdalis populiacijos rūko“.
Pasak jos, pagrindinis proveržis matomas visuomenėse, kur yra taikomas žalos mažinimo principas.
„Švedija kramtomo tabako, vadinamojo snuso, naudojimo būdu sumažino rūkančiųjų populiaciją iki 5 proc., tai yra geriausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje. Jungtinė Karalystė šiuo metu elektronines cigaretes mato kaip tą didžiąją alternatyvą, kuri galėtų sumažinti rūkančiųjų skaičių“, – kalbėjo M.Danielė.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis abejojo, ar Seimo draudimai paveiks elektroninių cigarečių rinką.
„Ši sritis yra absoliučiai nekontroliuojama arba visos kontrolės priemonės, apie kurias taip plačiai diskutuojame, ir kurias priiminėjame pompastiškai, jos yra absoliučiai neveikiančios. (...) Galime kalbėti apie skonių, cukraus, kažkokių saldiklių uždraudimą, apie absoliutų elektroninių cigarečių uždraudimą, galime kalbėti apie pardavinėjimą pagal receptus, tai bus tik savęs apgaudinėjimas“, – Seime antradienį teigė jis.
Pasak jo, viena išeičių būtų – leidimas policijai tikrinti mokinius be tėvų sutikimo.
„Ką reiškia, kad nesutiks patikrint vaiko mokykloje? (...) Tas vaikas atsineša 10 ar 15 dozių tų chemikalų, pasideda pas save į spintelę, ateina policija ir negali tikrinti? Absurdas. (...) Ties mokyklos sienomis (tikrinimai – BNS) apsiribotų. Išėjus į gatvę tegul jau ten kas nutinka, tas nutinka – tėvų atsakomybė. Bet tai, kas vyksta mokykloje, yra ne tik vaikų, ne tik mokytojų, bet ir valstybės atsakomybė“, – kalbėjo parlamentaras.
Demokratų frakcijos „vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė pritarė vaikų kuprinių tikrinimui mokyklose.
Pasak jos, Lietuva turi vadovautis kitų šalių praktika ir visiškai šią rūkalų rūšį uždrausti: „Galima eiti tuo keliu ir tai tikrai išspęsime galbūt tą problemą“.
Pasak „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, naujas teisinis reguliavimas neveiks: „Turime atviras sienas ir per jas atvažiuoja įvairūs skoniai ir kvapai bei saldikliai įvairiose rūkymo medžiagose. Dar atsisiunčia medžiagas“.
Ji teigė, kad draudimų dabar pakanka, tik reikia efektyvios kontrolės: „Galimybių tikrinti, gaudyti, sužiūrėti, kontroliuoti šių medžiagų plitimą ir turėjimą tarp nepilnamečių“.
Seime yra ir daugiau iniciatyvų griežtinti elektroninių cigarečių prieinamumą: konservatoriai siekia uždrausti šias cigaretes ir jų pildykles su pasaldintu skysčiu, o „valstietis“ Aurelijus Veryga siūlo leisti šių rūkalų įsigyti tik vaistinėse ir paskyrus gydytojui, kad žmonėms padėtų išsigydyti nuo rūkymo priklausomybės.
