Įstatymo pakeitimus iš Seimo tribūnos antradienį pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Ji pasiūlė leisti atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą tiems, kurių šeimos nariai laukiasi arba yra gimdymo atostogose, taip pat auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius nesiekia trejų metų.
Dabar karo tarnyba gali būti atidedama vieną kartą vienam studijų laikotarpiui aukštųjų mokyklų studentams, į ją iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami asmenys nuo 19 iki 26 metų.
Parlamentarė pasiūlė šią ribą siaurinti nuo 19 iki 24 metų, taip pat leisti studentams tarnybą atidėti neribotą kiekį kartų.
„Norėčiau pasiūlyti išplėsti atleidimo nuo privalomos karo tarnybos priežasčių sąrašą, nurodant, kad atleisti gali būti asmenys, kurių šeimos nariai laukiasi, turi gimdymo atostogas ir taip pat asmenys, kurie augina du ar daugiau vaikų iki trejų metų amžiaus.
Šiuo klausimu teko konsultuotis su Krašto apsaugos ministerija, tokių prašymų ji sulaukia kasmet ir paprastai tiems žmonėms [prašymus] tenkina, tačiau remdamiesi kitu punktu, tai yra, neproporcingai didele žala asmeniniams interesams“, – dėstė A.Širinskienė.
„Taip pat yra siūloma tiems studentams, kurie pakartotinai studijuoja antrą magistrą, bakalaurą, antrą doktorantūrą (galbūt jau būna rečiau), taip pat suteikti galimybę atidėti tam studijų laikotarpiui savo tarnybą kariuomenėje, kartu ir pajauninat amžių iki 24 metų nuo 26 metų, nes ankstesnės įstatymo redakcijos taip pat kalbėjo apie 24 metus kaip apie tą galutinį šauktinių amžių, iki kurio [tarnyba] gali būti atidėta“, – aiškino politikė.
Devyniolikos metų jaunuoliui pradėjusiam studijuoti ketverių metų bakalaurą, o vėliau – dvejų metų magistrą, priėmus šias pataisas atlikti karo tarnybos taip ir netektų. Apie tai Seimo posėdžio metu prakalbo socialdemokratas Julius Sabatauskas, klausdamas, ar šauktinių nepritrūks.
„Mažindami šauktinių amžių, kurie gali būti šaukiami ir po atidėjimo, praktiškai mes apimsim ne tik bakalauro studijų studentus, bet ir magistro, nes 24 metai. Pabaigus magistro studijas [tarnauti] nebereikės. Bet klausimas, ar nepritrūks [šauktinių], nes ir dabar kasmet vis mažėja savanoriškai ateinančių atlikti tarnybą, vis daugiau reikia kviesti juos ne savo noru ateiti“, – kalbėjo politikas.
A.Širinskienė atsakė, kad anksčiau galiojo ir 24, ir 21 metų amžiaus riba, iki kurios šauktiniams privalomoji pradinė karo tarnyba būdavo atidedama. Tuomet, pasak jos, tarnaujančių kariuomenėje netrūko.
Grįžimas bent jau iš dalies prie 24 metų neturėtų sukelti ryškesnės žalos.
„Tuomet tikrai nebuvo jaučiamas asmenų stygius. Manyčiau, kad suvienodinimas arba grįžimas bent jau iš dalies prie 24 metų, neturėtų sukelti ryškesnės žalos, juo labiau, kad įstatyme ir dabar yra norma, kad po sąlygų pasibaigimo, vieneri metai, bet ne daugiau iki 26. Na, labai dažnas žmogus turi situaciją, kada sąlygos pasibaigia praėjus po dviejų ar panašiai metų, ir natūraliai į tą laikotarpį nepatenka“, – dėstė Seimo narė.
Toliau pataisas nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prašoma Vyriausybės išvados.
Antradienį Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys siūlė dar labiau – nuo 19 iki 21 metų – siaurinti amžiaus tarpsnį, į kurį patenkantys asmenys į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų būti pašaukti iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo. Seimas tokiam pakeitimui balsų dauguma nepritarė.
