Parlamentas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Darbo kodekso pataisas. Už balsavo 98 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 27 susilaikė.
Privačiame sektoriuje tokia tvarka negalios, darbdaviai galės patys spręsti, ar daugiavaikiams tėvams leisti dirbti trumpiau.
Vieni Seimo nariai priekaištavo, kad pakeitimais biudžetininkams sudaromos išskirtinės sąlygos, kiti aiškino, kad valstybė gali jos įstaigose dirbantiems žmonėms nustatyti įvairias darbo sąlygas bei paskatas.
„Tai galimybė derinti šeimos įsipareigojimus ir darbą, greičiau grįžti į darbo rinką, neprarasti kvalifikacijos ir karjeros galimybių, kas vėliau lemtų ir mažesnius darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus tarp moterų ir vyrų“, – posėdyje teigė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Tuo metu „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai, nes trumpesnė darbo savaitė bus taikoma tik valstybės sektoriaus darbuotojams.
„Net (Seimo – BNS) Teisės departamento išvadoje yra teigiama, kad toks reguliavimas kai išskiriama viena socialinė grupė, šiuo atveju tik valstybės sektorius, gali ir greičiausiai prieštarauja Konstitucijai“, – tvirtino I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Konservatorius Audrius Petrošius patikino, kad privatus sektorius prisitaikys. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pataisas pavadino privilegijomis, kurios, anot jo, turėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse ir taikomos tiems darbuotojams, kurie sunkiomis derybomis su darbdaviais jas išsikovotų.
Seimas atmetė opozicijai priklausančių „darbiečių“ ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymus leisti dirbti trumpiau ir mažamečius vaikus auginantiems tėvams, dirbantiems privačiame sektoriuje.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Savickas tikino, kad „įstatymas turi būti teisingas visiems ir taikomas visiems vienodai“ nediskriminuojant privataus sektoriaus.
Tos pačios frakcijos narys Linas Kukuraitis pabrėžė, kad „statistiškai viešajame sektoriuje yra geresnės darbo ir šeimos derinimo (...) ir darbo sąlygos apskritai“.
„Jeigu nepriimame šio pasiūlymo, gaunasi taip, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės, auginantys vaikus iki trejų metų, turės mokėti pinigus viešojo sektoriaus šeimoms tam, kad jie turėtų keturių dienų savaitę“, – teigė jis.
„Niekuo nesiskiria vaikas augdamas su mama, kuri dirba viešajame sektoriuje ir kuri dirba privačiame sektoriuje“, – pridūrė parlamentarė Laima Nagienė.
Tačiau konservatorius Andrius Navickas pabrėžė, kad valstybė atsakinga pirmiausia už viešąjį sektorių ir gali numatyti visokias skatinimo priemones.
„Kokiu pagrindu mes galime kažką primesti privačiam sektoriui ir kas, pavyzdžiui, kompensuos ir netektis?“ – svarstė jis.
Priimtos pataisos numato, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus, galės dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, jiems mokant vidutinį darbo užmokestį. Tokia tvarka būtų taikoma ir Lietuvos banko darbuotojams.
Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jeigu jie į darbo rinką grįš anksčiau negu po dvejų metų, jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.
Nors parlamentarai priekaištavo, kad dirbti trumpiau Seimas leido tik biudžetininkams, per pataisų svarstymus Seimo komitetuose verslo atsrovai aiškino nepritariantys trumpesnei darbo savaitei.
Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas Biudžeto ir finansų komitete pabrėžė, kad Trišalėje taryboje iš viso nebuvo svarstomas klausimas dėl keturių dienų darbo savaitės privačiame sektoriuje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius tame pat komitete teigė, kad verslas nepritaria trumpesnei darbo savaitei: „Tai būtų didelė našta darbdaviams, ypač dabar, kai turime daug problemų su ekonominiais dalykais tiek Lietuvos viduje, tiek ir už jos ribų“.
Dabar, kol vaikui sukaks treji metai, jį prižiūrinčiam vienam iš tėvų darbdavys darbo vietą turi išsaugoti, ji negali būti panaikinama.
