Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė apgailestavo, kad Seimas į įstatymą neįkėlė saugiklių, kurie būtų taikomi mažos vertės pirkimams.
Trūksta skaidrumo ir viešumo
Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Todėl siūloma įstatyme numatyti prievolę viešai skelbti informaciją ir apie pradedamus mažos vertės pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis.
R.Svetikaitės teigimu, šio įstatymo grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti lėmė tai, kad nors priimtu įstatymu mažos vertės prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertė yra didinama dvigubai, jame nėra nustatomi jokie mažos vertės pirkimams taikomi viešumo reikalavimai, kurie leistų vykdyti mažos vertės pirkimų išankstinę priežiūrą, užtikrinti informacijos prieinamumą tiekėjams ir su tuo susijusią konkurenciją bei geriausią prekių ir paslaugų kainą.
„Viešumo reikalavimai suteikia tiek valstybinės priežiūros institucijoms, t.y. Viešųjų pirkimų tarnybai, tiek viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms, tiekėjams išankstinės kontrolės ir korupcijos prevencijos galimybę“, – kalbėjo R.Svetikaitė.
Opozicija nieko gero nesitiki
Visi, kas bent kiek suprantą šią sritį – specialiųjų tyrimų, viešųjų pirkimų tarnybos – mušė pavojaus varpais, tačiau Seimas apsimetė, kad jų negirdi, – sakė K.Masiulis.
 |
| Kęstutis Masiulis |
„Motyvai, dėl kurių įstatymas buvo grąžintas, yra labai skirtingi. Daugumos atstovai tikisi atmesti prezidentės veto. Tuo tarpu aš apsisprendžiau už tai balsuoti tikėdamasis, kad bus pritarta prezidentės pataisoms“, – 15min.lt sakė parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Pasak jo, valdančioji dauguma turi pakankamą skaičių narių, kad prezidentės veto būtų atmestas. Tam reikia 71 balso. „Jeigu jie susitelks, tai jie tikrai tai gali padaryti. Taip mes žengsime didelį žingsnį atgal. Skaidrumas, kuris buvo didinamas, dings“, – sakė politikas.
K.Masiulis sakė, kad naujame įstatyme buvo ir teigiamų patobulinimų, bet buvo ir neigiamų dalykų, tokių kaip galimybė pirkti didesnės sumos prekes ir paslaugas neskelbtinų derybų būdu: „Manau, kad įstatymo likimas paaiškės per mėnesį. Visas dėmesys dabar bus skirtas Ekonomikos komitetui. Jis turės apsispręsti. Visi, kas bent kiek suprantą šią sritį – specialiųjų tyrimų, viešųjų pirkimų tarnybos – mušė pavojaus varpais, tačiau Seimas apsimetė, kad jų negirdi.“
Reikšmingų spragų nėra?
Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad vetuodama pataisas šalies vadovė „nerado reikšmingų spragų“.
Seimas dvigubai – nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų spalio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, perkant prekes ar paslaugas, bet paliko galioti dabartines 0,5 mln. litų „lubas“, perkant darbus. Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijoms, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybai.
Seimas taip pat buvo nustatęs, kad perkančioji organizacija apie bet kokį pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, pirkimo sutartį turės informuoti leidinyje „Valstybės žinios“ – taip Seimas sudarė galimybes toliau dirbti leidyklai, kuri nuo kitų metų turėjo nutraukti savo veiklą
Pakeitimus kritikavo nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ – esą jais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.
