Už tai, kad pareiškimai nebūtų tiriami specialiosios laikinosios komisijos, balsavo dauguma socialdemokratų, konservatorių ir liberalų, kurių frakcijai priklauso V.Gailius. Tuo tarpu komisijos labiausiai norėjo Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lenkų rinkimų akcijos bei „Drąsos kelio“ atstovai.
Lyginosi su M.Campbellu
Pats V.Gailius balsavime nedalyvo. Jis paaiškino, kad informacijos apie „Snoro“ banko griūtį nutekinimo tyrimu per teismus bando priversti užsiimti Generalinę prokuratūrą.
„Bandau teismų pagalba priversti prokuratūrą dirbti. Vyksta dar vienas apeliacinis procesas. Tam, kad teismai nagrinėtų tų asmenų nusikaltimus, kuriuos jie padarė šioje istorijoje, reikia, kad teisėsaugos institucijos dirbtų. Kol kas šioje istorijoje man sekasi sunkiai.
Bet apskritai, žinant šios istorijos autorius ir režisierius, tai man ir mano kolegai pakankamai pasisekė. Štai penkerius metus Lietuvoje neteisėtai kalintas Michaelas Campbellas. Tai taip pat tų pačių – fiziškai tų pačių – Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų tirta byla su atitinkamomis provokacijomis“, – kalbėjo V.Gailius.
M.Campbellas buvo kaltintas kaltinamas parama teroristinei Airijos karinei grupuotei „Real IRA“. Jis Lietuvos teismo buvo pasiųstas 12 metų už grotų, tačiau dabar apeliacinio teismo visiškai išteisintas.
Tiesa, kol kas neaišku, ar byla taip ir pasibaigs, nes prokurorai dar gali skųsti teismo sprendimą Aukščiausiajam teismui.
Klausimuose nurodė atsakymus
Prieš komisijos būrimą Seimo posėdyje pasisakė socialdemokratas Mindaugas Bastys. Anot jo, Seimas neturėtų tirti to, dėl ko nėra baigtos bylos teismuose.
Konservatorius Arvydas Anušauskas pridūrė, kad ir Seimo komitetai jau yra gerai įsigilinę ir atsakę į dalį komisijai nutarime formuluojamų klausimų, tačiau P.Urbšys to neišgirdo, nes nevaikšto į posėdžius.
Keletas klausimų formuluojami iš anksto nurodant kaltinimą. Parlamentiniam tyrimui iš anksto nurodyti kaltininkus išvis nedera, nes kam tada išvis tas tyrimas? – klausė A.Anušauskas.
„Be to, keletas klausimų formuluojami iš anksto nurodant kaltinimą. Parlamentiniui tyrimui iš anksto nurodyti kaltininkus išvis nedera, nes kam tada išvis tas tyrimas?“ – klausė A.Anušauskas.
P.Urbšys: komitetai bus neobjektyvūs
Pristatydamas nutarimo projektą P.Urbšys tikino, kad komisija neturėtų iš naujo tirti V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimo iš FNTT istorijos, nes tai jau neva padarė Seimo Antikorupcijos komisija. Tačiau, jo manymu, komisija turėtų įvertinti, ar tuose tyrimuose „nėra informacijos apie asmenis, figūruojančius skandalingo atleidimo istorijoje”.
Jis nepažymėjo, kad Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti Seime ir kad šį tyrimą Seimo Etikos ir procedūrų komisija įvertino kaip neteisėtą.
Be to, pasak P.Urbšio, komisija turėtų aiškintis, kodėl V.Gailiaus ir V.Giržado pokalbių buvo leista klausytis.
“Jeigu mano pavaldume būtų atėjęs pareigūnas su tokia pažyma, kurios pagrindu buvo sankcionuoti telefonų paklausymai V.Gailiaus ir V.Giržado, tai aš jį būčiau išvijęs iš kabineto, nes ta pažyma yra paremta tik prielaidomis, įspūdžiu po pokalbio (su V.Gailiumi – red. past.)“, – teigė anksčiau STT padaliniui vadovavęs P.Urbšys.
Jis tvirtino, kad tyrimo dėl V.Gailiaus pareiškimų negali vykdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes jo vadovas stovi ne V.Gailiaus pusėje.
Aš manau, kad bet kokiu atveju tie politikai, kurie yra susiję su tuo neteisėtu sprendimu, visada gali paaiškinti ir, galų gale, pasakyti suklydę priimdami sprendimą ir tokiu būdu išvengti spekuliacijos Prezidento rinkimų metu, – kalbėjo P.Urbšys.
„Abejoju, ar NSGK pajėgtų objektyviai ištirti šitą atvejį, nes jo pirmininkas A.Paulauskas viešai iš anksto jau išreiškė savo nuostatą dėl V.Gailiaus atleidimo ir neturi tai padariusioms institucijoms priekaištų, tai kokio objektyvumo galime iš jo tikėtis?“ – klausė P.Urbšys.
Siekia D.Grybauskaitės atsiprašymo?
Konservatoriaus Kęstučio Masiulio klausiamas, ar nesibaimina, kad komisijos veikla ir išvados bus panaudotos politiniams tikslams Prezidento rinkimų kampanijoje, P.Urbšys sutiko, kad tai neabejotinai įvyks.
„Neigti, kad tai gali turėti politines pasekmes, būtų neatsakinga. (...) Aš manau, kad bet kokiu atveju tie politikai, kurie yra susiję su tuo neteisėtu sprendimu, visada gali paaiškinti ir, galų gale, pasakyti suklydę priimdami sprendimą ir tokiu būdu išvengti spekuliacijos Prezidento rinkimų metu“, – užsiminė politikas.
Atmetęs nutarimo projektą, kuriuo būtų suburta laikinoji komisija, Seimas protokoliniu nutarimu nurodė į tuos pačius klausimus atsakyti Seimo komitetams ir nuolatinei komisijai.
Jų prašoma išsiaiškinti bei įvardyti asmenis, kurie yra susiję arba turėjo įtakos FNTT direktoriaus V.Gailiaus ir jo pavaduotojo V.Giržado neteisėtam atleidimui iš pareigų, įvardyti asmenis arba valstybės pareigūnus, kurie „galimai davė nurodymus bei galimai neteisėtai pateikinėjo poligrafo duomenis prezidentūrai, Seimui, ministrui pirmininkui, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Generalinei prokuratūrai“, asmenis, nurodžiusius, kokie asmenys turi būti tikrinami poligrafu, o kurie ne.
Taip pat siūloma nustatyti, kas yra atsakingas, kad Lietuvos bankas neįslaptino medžiagos, susijusios su „Snoro“ banku.
Siūloma prisiminti ir buvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties istoriją. Komisija turėtų nustatyti „atsakingus VSD asmenis, piktnaudžiavusius tarnybos įgaliojimais teikiant teismui ir prokuratūrai melagingus duomenis, jog V.Pociūnas nebuvo komandiruotas į Baltarusiją kaip oficialus VSD atstovas“.
