Kad N.Meilučio kandidatūrai būtų pritarta, reikėjo, kad už jo kandidatūrą balsuotų bent 71 Seimo narys.
Prieš penkerius metus balsuojant dėl buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio Seimas jo kandidatūrą buvo patvirtinęs 73 balsais.
Prezidentė: skyrimas nusikelia neribotam laikui
Seimui nepritarus, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis būtų skiriamas generaliniu prokuroru, šio pareigūno skyrimas nusikelia neribotam laikui, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui, – teigia prezidentė.
„Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini. Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“, – valstybės vadovės komentarą BNS perdavė Prezidentūra.
N.Meilutis: „Daugiau nekandidatuosiu“
Panašu, kad generalinio prokuroro skyrimo procedūra iš tiesų gali užtrukti, nes D.Grybauskaitei kandidato teks ieškoti iš naujo. N.Meilutis LRT televizijai sakė, kad antrą kartą, net, jei prezidentė norėtų jį siūlyti pakartotinai, į šias pareigas nebekandidatuos.
N.Meilutis teigė ir toliau dirbsiantis teisėju.
„Aš išsakiau savo programą, o čia yra Seimo teisė. Seimas savo teise ir pasinaudojo. Ką mąsčiau, kad reikia padaryti ir kaip tai padaryti galima, Seimui pristačiau. Matyt, arba programa netiko, arba asmenybė, ar kažkas. Ne man į šitą klausimą atsakyti“, – parlamento sprendimą vertino N.Meilutis.
Įtemptų santykių išraiškaOpozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad jo kolegos balsavo už N.Meilutį.
Manau, kad tai kažkokių užsitęsusių santykių su prezidente aidas, – sakė J.Razma.
Tačiau, pasak jo, valdantieji greičiausiai tokiu būdu keršija prezidentei. „Manau, kad tai kažkokių užsitęsusių santykių su prezidente aidas, nes matėme vienu metu, kaip ilgai į Seimo darbotvarkę buvo neįrašomas teisėjų kandidatūrų tvirtinimas“, – sakė jis.
Pasak J.Razmos, jei būtų nujautę, kad kandidatui gali būti nepritariama, konservatoriai būtų reikalavę dėl jo balsuoti atvirai, kaip ir numato Seimo Statutas. Tačiau Seimo seniūnų sueiga iškart numatė slaptą balsavimą ir tam niekas nesipriešino.
Kad N.Meilučio kandidatūros tvirtinimas yra valdančiųjų kerštas prezidentei, sako ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Tačiau ne visi jo partijos kolegos tam pritaria. Pasirodo, kad ir tarp liberalų buvo balsavusių prieš. „Labai įvairiai balsavo“, – pripažino Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, kandidatas nesugebėjo įrodyti, kad bus nepriklausomas nuo šalies vadovės.
Socialdemokratai: „Gal teiks tą patį?“
Socialdemokratų partijos seniūnė Irena Šiaulienė tvirtino, kad jos vadovaujama frakcija buvo sutarusi palaikyti N.Meilučio kandidatūrą. Pasak jos, iš socialdemokratų kandidatu buvo nepatenkintas tik iš savo rinkėjų neigiamos informacijos prisiklausęs Bronius Bradauskas.
Todėl I.Šiaulienė sakė bandysianti suskaičiuoti, kas iš jos frakcijos išvis nedalyvavo balsavime. „Galbūt kažkas tiesiog neatėjo, nes žinutė buvo išsiųsta, kad balsuojame „už“, – sakė I.Šiaulienė.
Jokių sąskaitų neturime. Nėra ką suvedinėti. Tuo labiau, kitų sąskaita, – neigė sąmokslą I.Šiaulienė.
Paklausta, ar šis balsavimas yra sąskaitų su prezidentūra suvedinėjimas, I.Šiaulienė pareiškė: „Jokių sąskaitų neturime. Nėra ką suvedinėti. Tuo labiau, kitų sąskaita“.
I.Šiaulienė sakė, kad valdančiosios koalicijos partneriai neprašė socialdemokratų atmesti N.Meilučio kandidatūros. Socialdemokratė teigė, kad Seimui N.Meilučio kandidatūra galėtų būti teikiama dar kartą ir jai greičiausiai būtų pritarta.
„Matyt, reikia dar didesnio įdirbio. Neatmetu, kad tas pats kandidatas gali būti teikiamas antrą kartą. Tokių precedentų Seimo praktikoje yra buvę“, – užsiminė I.Šiaulienė.
„Tvarkiečiai“: „Reikia keisti skyrimo tvarką“
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Seime Petras Gražulis tikino, kad ši situacija rodo, jog atėjo laikas iš esmės keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
„Manyčiau, kad didžiausia problema, šiuo metu susiklosčiusi, kad teikia prezidentė. Kaip žinome, ji nori, kad prokurorai ne įstatymu vadovautųsi, o būtų paklusnūs jai“, – sakė P.Gražulis.
Manyčiau, kad didžiausia problema, šiuo metu susiklosčiusi, kad teikia prezidentė. Kaip žinome, ji nori, kad prokurorai ne įstatymu vadovautųsi, o būtų paklusnūs jai, – sakė P.Gražulis.
Anot jo, geriau būtų, jei Seimas rinktųsi iš kelių kandidatų arba prezidentei kelis kandidatus siūlytų Teisėjų taryba.
„Faktiškai daugelis Seimo narių, privačiai kalbantis, dabar mąsto, kad jis bus kišeninis prokuroras, nors prisistatė kaip ryžtingas, principingas“, – teigė P.Gražulis.
„Darbiečiai“ nusiplauna rankas
Darbo partijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad jam susidariusi situacija keista ir rezultatas netikėtas. Pasak jo, „darbiečiai“ tikrai neplanavo, kad prokuroro kandidatūrai nebus pritarta.
„Mes frakcijoje ne kartą esame diskutavę, kad politikoje kerštas yra netinkamas instrumentas ir jo negali būti. Tai nebuvo iš mūsų pusės jokio panašaus dalyko. Labiau net žiūrėčiau į opzicijos pusę, kas ten kaip balsavo“, – teigė jis.
Tačiau kitas Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas tvirtino, kad jo frakcija dėl generalinio prokuroro balsavo laisvai.
Sulaukė kritikos
Pasisakyti dėl N.Meilučio į Seimo tribūną iš pradžių stojo tik trys parlamentarai – „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai Valdas Vasiliauskas ir Petras Gražulis bei mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys.
„Tvarkietis“ P.Gražulis tvirtino, kad prokuratūra iki šiol bylas tyrė selektyviai, kad ji yra „valdoma tam tikrų jėgų“.
Atrodo, kad mokama kalbėti, atrodo, kad principingas, bet baisiausia, kad netaptų kišeninis, – sakė P.Gražulis.
Be to, partijos „Tvarka ir teisingumas“, kurios būstinėse pernai buvo atlikta kratų tiriant prekybos poveikiu bylą, atstovas aiškino, kad prokurorai dirba netinkamai ir kišasi į politiką. P.Gražulis minėjo ir prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą. Galiausiai P.Gražulis pareiškė, kad pažinti N.Meilutį neturėjo pakankamai laiko.
„Prisiimti atsakomybę yra labai sunku susitikus 15 minučių ar pusvalandį frakcijoje. Atrodo, kad mokama kalbėti, atrodo, kad principingas, bet baisiausia, kad netaptų kišeninis. Mano pozicija yra tokia: per mažai pažįstu“, – sakė P.Gražulis, bet paskui pridūrė palaikysiantis kandidatą.
P.Urbšys prisiminė buvusio generalinio Dariaus Valio kadenciją ir apgailestavo, kad jo nepavyko atstatydinti anksčiau, o V.Vasiliauskas kabinėjosi prie N.Meilučio vadovaujamo Kauno apygardos teismo klaidų.
N.Meilutis tvirtino, kad į įvardintą teismo klaidą yra reagavęs ne po trejų metų, kaip Seimo narys, o iškart.
„Jei V.Vasiliauskas kalba dabar, tai aš dar 2012 m. pasirašiau teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo už tą atvejį“, – sakė N.Meilutis.
Be to, jis dar kartą pabrėžė, kad savo kalbų ir darbų prokuratūroje nederins nei su prezidentūra, nei su kitais politikais.
Socialdemokratai netarė nė žodžio
Kiti Seimo nariai apie N.Meilutį pasisakyti nusprendė tik išgirdę kolegų kritiką kandidatui. Konservatoriai ir liberalai linkėjo N.Meilučiui sėkmės darbuose ir diplomatijos bandant spręsti sudėtingas problemas.
„Tai vienas iš geriausių žmonių, kuriuos aš mačiau pretenduojant į vadovo postą“, – gyrė kandidatą konservatorius Kęstutis Masiulis.
Tačiau nei socialdemokratai, nei „darbiečiai“ apie kandidatą netarė nė žodžio.
N.Meilutis: „Visiems mielas nebūsi“
Pats kandidatas po svarstymo salėje neišėjo labai patenkintas. Jis tvirtino, kad yra realistas ir dar nedaro išvadų, kad Seimas tikrai pritars jo kandidatūrai.
Pristatysiu jiems, ką aš planuoju, o per prievartą visiems mielas nebūsi, bet aš stengsiuosi dirbti, – teigė N.Meilutis.
„Seimas į šį sprendimą žiūrėjo labai rimtai, nes sulaukiau begalės klausimų. Matyti, kad parlamentarams šios pareigos yra svarbios ir svarbūs konkretūs veiksmai, programa“, – sakė N.Meilutis.
Jis pripažino, kad jo pirmtakas D.Valys darė klaidų, ir žadėjo jų nekartoti. „Numačiau visas kryptis, kur matau taisytinas vietas ir jų laikysiuosi“, – teigė kandidatas.
„Aš linkęs kalbėtis su visa prokurorų bendruomene, visų lygių, visoje Lietuvos teritorijoje. Tapęs generaliniu prokuroru planuoju susitikimus su visų grandžių prokurorais, nuvažiuoti į apylinkes, apygardas. Pristatysiu jiems, ką aš planuoju, o per prievartą visiems mielas nebūsi, bet aš stengsiuosi dirbti“, – paklaustas, ar nesibaimina, kad ir jam gresia tapti ignoruojamu, kaip buvo atsitikę D.Valiui, kalbėjo N.Meilutis.
Plaukikei – ne giminė
N.Meilutis pripažino, kad Seime sulaukė ir ne visai rimtų klausimų. Pavyzdžiui, politikams rūpėjo sužinoti, ar plaukikė Rūta Meilutytė yra jo giminaitė.
Jeigu vertinsime, kad mes visi kilę iš Adomo ir Ievos, tai, be abejo, mes visi giminės, – sakė N.Meilutis.
„Jeigu vertinsime, kad mes visi kilę iš Adomo ir Ievos, tai, be abejo, mes visi giminės. O šiaip tikrai nesu artimas giminaitis ir specialiai neieškojau, ar mes esame giminės, ar ne. Bet, kadangi, tiek Seimo nariai klausia, tiek jūs, tai kitą kartą bandysiu susitikęs kokiose varžybose ar ją, ar jos tėtį pabandyti paklausti, kad žinočiau, ką atsakyti“, – pokštavo N.Meilutis.
Pelnė „griežtučio“ pravardę
Prisistatydamas Seimui praėjusią savaitę N.Meilutis pristatė savo darbų planą ir pabrėžė, kad jo vadovaujama Generalinė prokuratūra niekada nebus užsakymų stalas, tenkinant prašymus pradėti arba atnaujinti politinę potekstę turinčius ikiteisminius tyrimus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra bendru sutarimu pritaręs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytai kandidatūrai. N.Meilutis gerą įspūdį sudarė ir daugeliui Seimo frakcijų. Seimo nariai juokais kandidatą ėmė vadinti „griežtučiu“, mat jo pozicija daugeliu klausimų itin tvirta.
N.Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų vadovauja Kauno apygardos teismui.
Ligšiolinio generalinio prokuroro D.Valio kadencija baigėsi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2010-aisiais.
Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
