Keli opoziciniai Seimo nariai siūlė nustatyti, kad būtų draudžiama nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdus antraštėse bei televizijos laidų anonsuose, o bet kokiame turinyje – detales, tačiau parlamentas šią savaitę nesutiko klausimo net įtraukti į sesijos darbų planą.
Pataisas pristatyti norėjęs konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad Seimo nustatyti apribojimai sukuria kuriozišką situaciją.
„Mes negalėtume pasakyti, kad Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinį režimą, nes įstatymas draudžia tai rašyti. Mes negalėtume pasakyti, kas įvyko su Pilėnais, nes įstatymas draudžia skelbti savižudybės būdą. Mes negalėtume pasakyti, kuo baigėsi Romeo ir Džiuljetos gyvenimas, nes įstatymas draudžia romantizuoti“, – sakė M.Majauskas.
Pataisas dėl draudimo skelbti savižudybės būdą inicijavęs „valstietis“ Robertas Šarknickas tvirtino, kad istorinių faktų įstatymas nedraudžia aprašyti, o M.Majauską kaltino viską „sumalant į vieną krūvą“.
„Kodėl jūs nedarote išimties istoriniams įvykiams, o viską sumalate į vieną krūvą? Gal čia galima rasti kompromisą, jeigu jums trukdo istoriniai įvykiai, kurie iš esmės iš tikrųjų netrukdo“, – piktinosi parlamentaras.
„Pacituosiu tai, ką rašo Vilniaus universiteto Sociologijos tyrimų centras, vienintelis toks kompetencijos centras čia, Lietuvoje, ten yra be galo daug specialistų. Jie sako, kad pagal įstatymą žiniasklaida nuo šiol negali parašyti, kad 1972 metų gegužės 14 dieną R. Kalanta, protestuodamas prieš tarybinį režimą (motyvas), susidegino (būdas). Taip išeitų, kad nuo šiol žiniasklaida turėtų apsiriboti lakoniška žinute, kad 1972 metų gegužės 14 dieną R. Kalanta tiesiog nusižudė“, – kalbėjo M.Majauskas.
Rugsėjį „valstiečio“ R.Šarknicko iniciatyva Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri uždraudė skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus. Iki tol tokią informaciją drausta skelbti tik antraštėse.
