„Žmonėms, kurie priešinosi sovietinei okupacijai, žuvo už laisvę, Seimo sprendimas yra įžeidimas. Nepriklausoma Lietuva, už kurią jie liejo kraują, toliau saugos bei už šimtus tūkstančių remontuos budelių simbolius. Vienoje Vilniaus vietoje pastatėme paminklą generolui Žemaičiui, o kitoje vietoje valstybės saugomu paminklu yra paskelbti jo budelių simboliniai atvaizdai. Okupantai paženklino mūsų miestus, o mes nesugebame net išsivalyti. Seimo nariai galėtų šią savo poziciją paaiškinti Lietuvos tremtiniams, politiniams kaliniams ir laisvės kovotojams“, – neslėpė nusivylimo K. Masiulis.
Įstatymo pataisa buvo siekiama neleisti valstybei paskelbti saugomais objektų, ant kurių yra vaizduojami sovietiniai ar nacistiniai herbai, vėliavos, ženklai, uniformos, Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai.
„Šis Seimas neatstovauja laisvę iškovojusiems, pančius nusimetusiems žmonėms. Parlamentarų poziciją galima prilyginti per klaidą, kartu su minia išlaisvintų vergų mąstymui. 1990-aisiais šventvagiška buvo net pagalvoti apie okupantų skulptūrų garbinimą, ir visai nesvarbu, kad jas sukūrė garsus kolaboruojantis skulptorius. Šiandien – tai oficiali Lietuvos Respublikos pozicija! Negaliu įsivaizduoti, kad taip galėtų būti drąsioje valstybėje“, – sakė Seimo narys.
Per sovietinę ir nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 1 mln. gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Nacionalsocialistai nužudė beveik 200 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausiai žydų kilmės. Bėgdami nuo komunistinio teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
