Seimo statute neapibrėžtą situaciją aiškinusi Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė arba buvusiai komisijai parengti naują rezoliucijos projektą dėl M.Adomėno, arba kurti naują komisiją. Būtent pastarajam variantui ir pritarė Seimas.
Komisija turi parengti rezoliucijos projektą su siūlymu Seimui, ar tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą naikinti M.Adomėno imunitetą šmeižto byloje. Buvusi komisija siūlė tokio sutikimo neduoti, bet projektui buvo nepritarta.
Pagal Seimo statutą, jeigu rezoliucijos projekte sutinkama panaikinti Seimo nario neliečiamybę, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – ne mažiau kaip 71 iš 141, sutikimo neduodantis rezoliucijos projektas priimamas paprasta balsų dauguma. Tačiau Statute nenumatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti.
M.Adomėno teisinio imuniteto panaikinimo siekia Vilniaus apygardos teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs žurnalistės Rūtos Janutienės skundą. Ji siekia, kad M.Adomėnas būtų pripažintas kaltu dėl šmeižto dėl teiginių apie perkamą žiniasklaidą. Ji taip pat prašo 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
R.Janutienė ją šmeižiančia informacija laiko M.Adomėno pasisakymus per 2015 metais Seime vykusią konferenciją, kai jos laidą parlamentaras pavadino „perkama ir parduodama žiniasklaida“, siejo su Rusijos interesais.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
