Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Jie ketina tai padaryti ir vėl teikti siūlymą Seimui.
Komisijos būrimo siekę parlamentarai norėjo, kad klausimo svarstymą stebėti iš Seimo posėdžių salės balkono susirinktų dėl istorijos protestuojantys žmonės. Tačiau klausimą apsvarsčius anksčiau, nei buvo planuota, keletas jų į Seimą atskubėjo tik jau nubalsavus.
Iškart po balsavimo į Seimą atskubėjęs piketuotojas Jonas Beržinis iš Ignalinos žurnalistams sakė esąs nusivylęs politikų sprendimu. Ypač jį papiktino tai, kad salėje svarstant nutarimo projektą, buvo „tiek mažai“ parlamentarų.
„Esu labai nusivylęs Seimo nariais, kurie nedalyvavo posėdyje. Mes norime žinoti teisybę. Ar buvo panaudota jėga, tai mes jau žinome, bet turime sužinoti konkrečiau, kaip ji buvo panaudota. Mūsų Seimo nariai yra išrinkti politikai ir jie turi mums paaiškinti ir parodyti, kaip buvo meluojama, kaip panaudota jėga, kaip mergaitė buvo plėšiama ir nešama, negi ji rėkė iš džiaugsmo?„ – žurnalistams neviltį liejo J.Beržinis.
Kai kurie į Seimą atskubėję piketuotojai elgėsi dar aršiau. Prieš komisijos sudarymą pasisakiusį Mantą Varašką jie Seimo koridoriuje apšaukė išvadiku.
Užsitraukė gėdą
Komisijos kūrimo siekę parlamentarai po balsavimo piktinosi, kad Seimas Garliavos istorijoje stoja „po medžiu“ ir darosi sau gėdą.
„Man regis, kad jau ne pirmą kartą Seimas save pažemina visuomenės akyse, kai nenori labai svarbaus klausimo ištirti,“ – apgailestavo vienas iš komisijos kūrimo šalininkų konservatorius Rytas Kupčinskas.
Kita konservatorė Aurelija Stancikienė tikino, kad atmesdamas siūlymą suburti komisiją Seimas įsikasė giliai į apkasus visuomenei itin svarbiu klausimu.
„Man, pavyzdžiui, tai, kas vyksta viešumoje dabar, kai policija neigia tuos veiksmus, kuriuos darė prieš beginklius žmones, ka disidentui ponui Petrusevičiui, žmogui pagarbaus amžiaus, viena ranka, kuris visiškai nesipriešino, stovėjo beginklis, buvo sakoma į akis „Seni, traukis“ ir purškiama iš didžiulio tokio baliono į akis, tai aš manau, kad tokių dalykų policija nepasakys „mes darėme“, – kalbėjo A.Stancikienė.
Parlamentaras Arimantas Dumčius gąsdino, kad Seimui atsisakius burti komisiją, sąmyšis kils kitose institucijose.
Savo ruožtu Gintaras Songaila piktinosi, kad posėdžiui pirmininkaujantis liberalcentristas Algis Čaplikas teikdamas nutarimo projektą anksčiau nei planuota specialiai suskaičiavo, kiek salėje yra jam pritariančių parlamentarų.
„Ačiū, jūs pasiskaičiavote ir trim balsais laimėjote“, – pyko G.Songaila.
Politikai virsta teisėjais
Tuo tarpu komisijos nekurti raginę politikai piktinosi, kad jų kolegos prieš rinkimus nori tapti ir teisėjais ir advokatais.
„Čia kylančios aistros yra daugiau politinio pobūdžio. Artėja rinkimai ir man suprantamas kai kurių Seimo narių noras save išryškinti visuomenės akyse. (...) Tačiau nereikia kalbėti apie vieną pusę, pažiūrėkite į kitą, kuri darė visas kliūtis, kad sprendimas nebūtų įvykdytas. Už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – kolegoms priminė Konstantas Ramelis.
Parlamentaras Mantas Varaška pažymėjo, kad komisijos kūrimui prieštarauja dėl politinių ir teisinių priežasčių.
Pasak jo, Seimas negali atlikti tyrimo dėl Garliavos įvykių, nes tokį tyrimą atlieka prokuratūra, o Seimui draudžiama dubliuoti ikiteisminį tyrimą.
Be to, M.Varaška teigė, kad Seimas tyrime negalėtų reikalauti nuobaudų kokiems nors pareigūnams, nes jie nėra atskaitingi Seimui.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad nutarimo projektą Seimui teikė Agnė Zuokienė, kurios vyro Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė neleido Neringos Venckienės šalininkams protestuoti prie prezidenūros.
A.Zuokienė aiškino, kad, jos nuomone, vaikas turi gyventi su mama, tačiau būdas vykdyti teismo sprendimą vykdymas jai kelia abejonių.
Norėjo ieškoti mergaitės
Primename, kad mišri Seimo narių grupė iniciatyva antradienį teikė pasiūlymą sudaryti komisiją Garliavos įvykių aplinkybėms tirti.
Projektu siūloma „pritariant prezidentės iniciatyviai ištirti smurto naudojimo aplinkybes“ sudaryti komisiją, kuri iki birželio 15 dienos išaiškintų teismo sprendimo vykdymo aplinkybes.
Siūloma aiškintis, ar valstybės institucijos sankcionavo ir ar pareigūnai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones prieš mergaitę ir jos šeimą, o jei naudojo, tai ar tokie veiksmai buvo teisėti.
Taip pat siūloma aiškintis, ar pries piketuotojus „pareigūnai teisėtai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones“, ar veiksmai vykdant teismo nutarimą buvo proporcingi, ar nėra piktnaudžiavimo savo pareigomis požymių.
Dar siūloma aiškintis, ar pareigūnai išniekino valstybės vėliavą, ar nebuvo pažeistas teisėjo neliečiamybės principas, taip pat – privačios valdos ir gyvenamojo būsto bei asmens turto neliečiamybės principas.
Siūloma nustatyti, ar teisės aktai, reglamentuojantys teismų spendimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atitinka JTO Vaiko teisių konvenciją.
Paskutinis klausimas – kur šiuo metu yra mergaitė, kokie valstybės pareigūnai yra su ja, kokiomis sąlygomis ji laikoma, kas atsakingas už jos būklę, kas ir kokią psichologinę pagalbą jai teikia.
