Už tai balsavo 101 Seimo narys, prieš buvo vienas, 16 susilaikė.
Iš Teismų ir Konstitucinio Teismo įstatymų išbrauktos normos, kad „draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.
Pasak Seimo narės konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, tokiu būdu įgyvendinama visų asmenų lygybė prieš įstatymą.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad šio teisėjų imuniteto panaikinimas kenkia teismų sistemai ir jų nepriklausomumui.
„(...) dabar yra braukiama ši nuostata, kuri užtikrina imunitetinę apsaugą Konstitucinio Teismo teisėjams ir Konstitucinio Teismo teisėjo namuose, darbo vietoje, automobilyje galės būti bet kada, bet kokiu sugalvotu pagrindu pradėtos kratos, paieškos, poėmiai ir taip toliau žinant, arba ir nežinant pačiam Konstitucinio Teismo teisėjui. Aš manau, mes dar giliau neriame į politikų kišimąsi į Konstitucinio Teismo darbą ir matant visą bendrą kontekstą aš tikrai negaliu balsuoti už šį įstatymą“, – sakė jis.
Konstitucinis Teismas (KT) kovą paskelbė, kad įstatymuose numatytos teisėjų neliečiamybės ribos yra platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja.
KT teigimu, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.
Dėl teisėjų imuniteto ribų į KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.
Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.
