„Galiojantis Karo padėties įstatymas buvo patvirtintas prieš 20 metų. Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, įvyko kiti geopolitinės situacijos pasikeitimai, kurių galiojantis įstatymas nebeatitinka“, – priimtą paketą komentuoja krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad naujaisiais įstatymais siekiama sukurti tokį mobilizacijos ir karo padėties metu taikomą teisinį reguliavimą, kuris apimtų visas mobilizacijos ir karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, leistų greitai priimti svarbius sprendimus.
Pasak ministro, 2000 metais patvirtintame Karo padėties įstatyme kai kurie karo metu svarbūs klausimai buvo reglamentuojami tik fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų.
„Šiais projektais būtų iš esmės keičiamos abi sistemos. Pirma, karo metu nustatoma vadovaujančių pareigūnų, tai yra prezidento, kariuomenės vado, taip pat kitų asmenų ir institucijų kompetencija, tai yra Vyriausybės, krašto apsaugos ministro, savivaldybės administracijos direktoriaus, karo komendanto kompetencijos“, – sako R.Karoblis.
Anksčiau pristatydamas paketą Seime ministras minėjo, kad pataisomis taip pat apibrėžiamas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, sukuriama mobilizacijos valdymo sistema, civilinių asmenų, parengtų vykdyti gynybą ir visuomenės poreikių užtikrinimui reikalingas funkcijas, rezervas.
„Jis būtų realistinis rezervas, negu kad teoriškai iki šiol yra 70 tūkst. žmonių. Tai galimybė juos mokyti ir įtraukti į pratybas esant dabartinei optimaliai ir minimalizuotai struktūrai“, – sakė krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Naujas įstatymų paketas numato, kad ginkluota valstybės gynyba būtų pradedama vykdyti nedelsiant nuo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo.
Taip pat papildyta ginkluotųjų pajėgų sudėtis. Dabar jas sudaro kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, o papildomai įtraukiamas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Dar sukuriama visuotinė gynybos koncepcija: valstybės karinę gynybą vykdo ginkluotosios pajėgos, už diplomatinių valstybės gynimo priemonių naudojimo koordinavimą atsakingas prezidentas, civilinę, ekonominę gynybą atlieka civilinio mobilizacinio personalo rezervas ir gyvybiškai svarbias prekes bei paslaugas tiekiantys ūkio subjektai, savivaldybės ir piliečiai teikia neginkluotą pagalbą, užtikrina būtinųjų poreikių patenkinimą.
Įvedus karo padėtį savivaldybėse čia pagrindiniais asmenimis taptų savivaldybės administracijos direktorius ir karo komendantas. Pastarasis galėtų duoti privalomus nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui ir laikinai perimti jo pareigas.
