Parlamentarai ketvirtadienį pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams: už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – aštuoni, o susilaikė 29.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad ši koncepcija leis Lietuvai tapti konkurencingai.
„Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių, Lietuva turi kartu konkuruoti prieš Latviją, Lenkiją, Rygą, Varšuvą ir kitus miestus, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją“, – teigė jis.
Pasak K.Mažeikos, šalies teritorijų planavimo vizija leis „į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės“.
Lietuvos teritorijos bendrajame plane nenumatyta nei keisti apskričių ribų, nei savivaldybių administracinių ribų, būtų sukurta tik nauja urbanistinė sistema.
Aplinkos ministerija sako, kad urbanistinių centrų partnerystė būtų vienas iš būdų mažinti vis didėjančią regionų atskirtį Lietuvoje.
Numatoma, kad partnerystė padės spręsti, pavyzdžiui, viešojo transporto organizavimo problemas – kai skirtingos savivaldybės organizuoja viešąjį transportą daugeliu atveju daro tai iki savo administracinės ribos ir taip apriboja žmonių judėjimo galimybes.
Koncepcija siūlo Lietuvoje formuoti penkias nacionaliniame lygmenyje veikiančias partnerysčių grupes, kurias sudarytų ne 10, kaip buvo iki šiol, o 14 regioninių centrų.
Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų Seime. Kai kurie parlamentarai mano, kad dokumentas panaikins apskričių galimybę formuoti regioninę politiką ir užkoduos didžiųjų miestų dominavimą.
Koncepcija siūlo Lietuvoje formuoti penkias nacionaliniame lygmenyje veikiančias partnerysčių grupes, kurias sudarytų ne 10, kaip buvo iki šiol, o 14 regioninių centrų.
