Kai kurie protestuotojai taip pat tikino esantys nusivylę Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu nebūti Vyriausybės vadove.
Ketvirtadienio vakarą prie Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo, susirinko keli tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių. Dėl protesto sustabdytas eismas Gynėjų gatvės atkarpa nuo Seimo viešbučio ir bibliotekos pastato pabaigos. Proteste žmonių tiek daug, kad jie stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Protestuotojai taip pat susigrūdę ir ant bibliotekos laiptų.
Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyksta Kaune ir Tauragėje. Protestą inicijavo teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas ir keli kiti aktyvistai.
Kreipdamiesi į susirinkusiuosius, renginio organizatoriai pabrėžė, kad tai pilietinė akcija, neturinti nieko bendro su politinėmis partijomis.
Daugelis jų 15min sakė esantys nepatenkinti dėl antisemitinių pasisakymų teisiamo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ buvimu valdančiųjų gretose.
Socialdemokratai prarado rinkėją
Būtent tą akcentavo ir į protestą atvykęs Edgaras.
„Esu nepatenkintas tuo, kad Žemaitaitis yra koalicijoje. Tai yra Lietuvos, jos progreso ir galimybės turėti gerą ateitį pažeminimas“, – sakė 30-metis vilnietis.
Jis tvirtino Seimo rinkimuose balsavęs už socialdemokratus, kuriais po rinkimų nusivylė.
„Netenkina tai, kad Paluckas bus Vyriausybės galva, nes jis yra teistas. Man tai nepriimtina kaip socialdemokratų rinkėjui (...) Aš galvojau, kad bus Blinkevičiūtė, ir tikrai nuvylė mane tas jos sprendimas“, – tikino Edgaras, pridūręs, kad socialdemokratai tikrai prarado rinkėją.
„Seimas pavirto cirku“
Tuo metu 61-erių Edmundas sakė irgi tikino, kad yra nepatenkintas dabartine valdžia, dėl kurios sprendimų Lietuvos vardas pasaulyje skamba neigiamame kontekste.
„Mes jau 30 metų esame laisvi, daug jau pasiekę, bet matyti, kad šita valdžia daug mūsų pasiekimų nori nubraukti. Mes jau blogai girdimės pasaulyje, tai mes atėjome, nes mums šitos retorikos, šitie veiksmai dėl premjero nepatinka“, – kalbėjo protesto dalyvis.
Jam antrino ir jo bičiulis Romas, sakęs, kad yra nepatenkintas nauja valdžia, kuri „žemina mūsų Respubliką“.
Į protestą atėjęs moksleivis Kristijonas tikino, kad Seimas šiuo metu pavirto cirku.
„Kartu su kitais šimtais ar net tūkstančiais čia stovinčiųjų norėčiau parodyti mūsų nepasitenkinimą dabartine valdžia ir tuo, kaip Seimas pavirto cirku“, – pabrėžė jis.
Protesto dalyvis tvirtino, kad jo konkrečiai netenkina R.Žemaitaičio retorika žydų atžvilgiu ir tai, kad dabartinė koalicija mausto žmones.
„Negalima tylėt, todėl atėjom tylėt“
Į protestą iš Kauno atvykusi Vitalija sakė esanti stipriai nusivylusi tiek koalicijos formavimu, tiek rinkimų rezultatais.
Proteste ji tvirtino besilankanti pirmą kartą gyvenime.
„Į eterį negalėčiau sakyti tokių žodžių, dėl ko atėjau. Iš tikrųjų, kas belieka daryti (...) Žinoma, esu nusivylusi“, – pasakojo 64-erių moteris.
„Šiandien atsitiktinai atsidūriau Vilniuje ir būtinai atėjau į mitingą. Pirmą kartą gyvenime“, – pridūrė ji.
Maždaug 50-ties metų amžiaus Laima ir Jovita juokavo paklaustos, kodėl atėjo į protestą.
„Negalima tylėt, todėl atėjom tylėt“, – ironizavo protesto „Dešimt minučių tylos“ dalyvės.
Jų teigimu, R.Žemaitaičio elgesys yra chamiškas.
Jos sakė besitikinčios, kad protestas padės pakeisti padėtį valdžioje, kadangi „išmintingi žmonės turėtų įsiklausyti“, o „nieko nedaryti tai – nusispjauti ant valstybės“.
„Netikiu, kad jis gali ką nors gero padaryti“
Mokytojas Antanas Jonušas ragino pasimokyti iš istorijos.
„Nors kartais sakoma, kad vienintelė istorijos pamoka yra, kad iš istorijos žmonės niekada nepasimoko, bet aš taip nemanau. Man atrodo, kad kiekvieną kartą turime pasirinkimą – pasimokyti iš istorijos arba nepasimokyti“, – BNS kalbėjo jis.
Po jo kalbos tylos minute pagerbtos Holokausto aukos.
Dalis susirinkusiųjų buvo su vėliavomis, laikė plakatą „Nepasiduokime absurdui“.
„Manau, kad yra neteisinga, kad į Seimą eina tokie žmonės, kurie kursto neapykantą“, – BNS sakė 34-erių IT srityje dirbantis Justinas.
Tik vardu prisistatęs vyras teigė, kad už antisemitizmą teisiamo Remigijaus Žemaitaičio buvimas valdžioje gali sukelti dar didesnį visuomenės susiskaldymą.
„Man nepriimtina jo retorika, tai, ką jis šneka. Netikiu, kad jis gali ką nors gero padaryti“, – sakė 27-erių Eglė Misevičiūtė.
„Gėda, gėda“
Kiek vėliau renginio į organizatoriai ant scenos pakvietė socialdemokratų kandidatą į premjerus Gintautą Palucką, tačiau šis nepasirodė, žmonės ėmė skanduoti: „Gėda, gėda“.
Netrukus vienas iš akcijos iniciatorių pagarsino kreipimąsi į G.Palucką, kuriuo prašoma nutraukti koalicijos sutartį su R.Žemaitaičio „aušriečiais“.
G.Paluckas anksčiau ketvirtadienį žadėjo ateiti pasikalbėti su protestuotojais, jei tam netrukdys pirmasis Seimo posėdis.
Protestuotojai renginio pabaigoje skandavo Lietuvos vardą ir galiausiai sugiedojo Lietuvos himną.
Pirminiais duomenimis, protestas praėjo taikiai, incidentų neužfiksuota, 15min sakė Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Protesto akcijos ketvirtadienio vakarą vyko ir Kaune bei Tauragėje.
Kaune - keli šimtai žmonių
Kaune į protesto akciją atėjo keli šimtai žmonių. Jie akciją paminėjo tylos minute, po to skandavo „Lietuva, Lietuva“ ir sugiedojo Tautišką giesmę.
„Nesutinkame su tuo, kas vyksta Seime. Su, kaip švelniau pasakius ir neįžeidus nieko, nors mus jau dabar įžeidinėja visi, kas netingi, antisemitizmu, tiesioginiu“, – BNS kalbėjo 54-erių Lina Nekrašienė.
„Kai atsiranda tokie dalykai, reikia kirsti šaknis. Reikia neleisti nė trupučio jokių pasiteisinimų, jokių niuansų, iš karto kirsti, neprileisti iki valdžios, keisti įstatymus, jeigu kažko trūksta“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu 40-metis architektas Giedrius akcentavo, kad negalima toleruoti menkiausių antisemitizmo apraiškų, nes nuo mažų dalykų prasidėjo ir nacistinės Vokietijos vykdytas Holokaustas.
„Antisemizmas yra labai blogai. Tie žodžiai, atrodo, nieko neužgaus, bet nacių Vokietijoje viskas ir prasidėjo, kad kažkas pasakė, kažkas pabaksnojo, o paskui atsirado dujų kameros ir skerdynės“, – kalbėjo vyras.
Jis ragino Lietuvoje skelbti pirmalaikius rinkimus.
Užsienio šalių kritika
Socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ sprendimą dirbti valdančiojoje daugumoje įtvirtino savaitės pradžioje.
Toks jų žingsnis sulaukė kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šį sprendimą pasmerkė įtakingi Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos politikai.
Izraelio ambasada Lietuvoje pareiškė, kad „niekas neturėtų pritarti ar įteisinti antisemitinį diskursą dėl trumpalaikės politinės naudos“, ir nurodė besitikinti, jog Lietuvos įsipareigojimai kovoti su antisemitizmu nesusvyruos.
Valdančiąją daugumą formuojančių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas žada tarptautiniams partneriams įrodyti, kad nuogąstavimai dėl antisemitų būsimoje valdžioje yra nepagrįsti.
Pasak jo, R. Žemaitaitis nedirbs ministru naujojoje Vyriausybėje, o už krašto apsaugą ir užsienio politiką bus atsakingi socdemai.
Siekdami sumažinti reputacinę žalą, valdančiosios partijos į koalicinę sutartį įtraukė įsipareigojimą kovoti „su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“. Tuo metu pats „aušriečių“ lyderis žada retorikos pokyčius bei pabrėžia būtinybę kovoti su antisemitizmu.
Nepaisant šių žingsnių, prezidentas Gitanas Nausėda „aušriečių“ įtraukimą į daugumą pavadino klaida ir pabrėžė, kad neskirs partijos narių ministrais.
Teismas šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydus.
Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas, o ketvirtadienį prisiekė kaip naujai išrinktas parlamentaras.
Buvę valdantieji, o dabar opozicijoje dirbantys liberalai ir konservatoriai per jo priesaiką Seime protestuodami paliko salę.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.
Komentuodamas prieš jį nukreiptą akciją, R. Žemaitatis sakė, kad tai – konservatorių suplanuotos strategijos dalis.
