Šis klausimas į parlamento darbotvarkę buvo įrašytas jau antradienį, tačiau opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui išvykus į Ukrainą, liko net nepateiktas. Paaiškėjo, kad A.Kubilius yra vienintelis šio klausimo pranešėjas.
Seimo opozicija yra parengusi projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Darbotvarkėje numatyta pirmoji stadija – projekto pateikimas, dėl jo tolesnės eigos būtų sprendžiama gavus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Apkaltą V.Gapšiui opoziciniai konservatoriai inicijuoja po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Apkaltą V.Gapšiui opoziciniai konservatoriai inicijuoja po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijoje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.
V.Gapšys BNS yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato. „Yra tai ne kartą visų teisininkų pasisakyta, paaiškinta, to paties Konstitucinio Teismo (dėl apkaltos procedūros), bet konservatorių valia užsiiminėti bet kokia nesąmone, kokią jie tik sugalvoja“, – apie procesą sakė „darbietis“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigimu, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, atsiranda nuo priesaikos davimo, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.
Opozicijos atstovai šiuo klausimu dar kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. Konstitucinis Teismas šį prašymą priėmė nagrinėti bendra tvarka, sprendimą žada šių metų antrą pusmetį.
