Seimas pavasarį patvirtinęs šaukimą į kariuomenę 2015 ir 2016 metais neapsisprendė, ar šaukimas turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.
„Mes norime savo principinėje kariuomenės struktūroje įrašyti privalomą karinę tarnybą, nes dabar 2020 ir 2021 metais ties privalomąja karo tarnyba įrašyti nuliai, mano mintis yra, kad ten atsirastų konkretūs skaičiai, nuo 3 iki 3,5 tūkst. šauktinių“, – žurnalistams sakė projekto iniciatorius A.Paulauskas.
Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.
Šaukimo į kariuomenę pratęsimą palaiko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dar nepateikia tiesioginio atsakymo, ar šaukimo į kariuomenę pratęsimas reikalingas.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams.
Kasmet planuojama pakviesti apie 3 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.