Toks sprendimas antradienį priimtas už balsavus 87 Seimo nariams, po vieną buvus prieš ir susilaikius.
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytė-Nielsen patiekus siūlymą apkaltą rengti gruodžio 19 dieną, pats parlamentaras įžvelgia planą procesą nukelti, kad būtų sulaukta išvados iš Konstitucinio Teismo (KT).
KT turi pateikti išvadą pagal pirmą P. Gražuliui pradėtą apkaltos procesą dėl priesaikos sulaužymo, kai balsavo už kolegą. Šiuo pagrindu P. Gražulį pašalinus iš Seimo jam įsigaliotų ir draudimas dešimčiai metų kandidatuoti į parlamentą.
Pašalinus mandatą pagal teismo nuosprendį jis galėtų kandidatuoti jau artimiausiuose rinkimuose.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7-osios nutartimi paliko galioti nuosprendį, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas, nuosprendis įsiteisėjo“, – pateikusi nutarimo projektą informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nutarimu patvirtinta apkaltos data – gruodžio 19-oji, procesas prasidėtų 10 val. rytiniame Seimo posėdyje.
P. Gražulis parlamento vadovės klausė, kodėl apkalta rengiama gruodžio antroje pusėje, kai Seimo statute nurodyta, kad procesas gali būti surengtas po septynių dienų.
„Septynios dienos – gruodžio 19-ta daug anksčiau, tai kodėl tik 19-ta? Ar čia nėra tas, kad bandysit išsukinėti per S. Šedbarą (buvusį konservatorių KT teisėją – BNS) Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes per šitą apkaltą galite mane pašalinti tik iš šios kadencijos, o jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas“, – kalbėjo P. Gražulis.
Parlamento vadovė pastebėjo, kad Seimo statutas reikalauja, jog apkaltos procesas būtų surengtas ne anksčiau kaip per septynias dienas, ir gruodžio 19-oji yra siūloma data, kad parlamentaras jam galėtų pasiruošti.
Komentuodamas LAT nuosprendį P. Gražulis taip pat stebėjosi Lietuvos dėmesiu pažeidimais Rusijoje. LAT lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
„Jeigu išvežta į Rusiją produkcija neatitiktų reikalavimų, (ar būtų tokia šalis kaip – BNS) Lietuva, kad persekiotų ir gintų Rusijos interesus? Ne Rusijos prokuratūra kelia bylą, kad iš Lietuvos užvežta kažkokių produktų, kurie nesaugūs, ir dėl to gali apsinuodyti ar nusividuriuoti Rusijos piliečiai, bet gina Rusijos piliečius kas? Konservatoriai“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją“, – juokavo P. Gražulis ir taip pat dėkojo valdantiesiems už kylančius reitingus.
„Ačiū persekiojimą, kuo labiau jūs mane persekiojat, tuo labiau mano reitingai kyla“, – sakė P. Gražulis.
P. Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.
Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.
P. Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.
„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – sakė P. Gražulis.
Antra apkalta P. Gražuliui rengiama įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Ši apkalta bus vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.
Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną ir išvadą, ar P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, teismas žada pateikti per mėnesį.
Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.
Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas ir politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.
Be to, Seimas praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.
P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.
