Šie klausimai ypatingo dėmesio sulaukė po ekologinių nelaimių Alytuje ir Klaipėdoje.
Įstatymų pakeitimams trečiadienį pritarė juos dar kartą apsvarstęs pagrindinis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Jo narė, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Virginija Vingrienė įsitikinusi, kad pakeitimai sulauks parlamentarų palaikymo sesijos metu.
„Net neabejoju, kad bus pritarimas. Manau, kad visi jau dabar yra sukrėsti šitų problemų. (...) Tas, kas neteršia, tas neturės mokėti tų didesnių mokesčių, jiems nebaisu ir padidinta kontrolė“, – BNS sakė parlamentarė.
Pasak jos, didesni mokesčiai turėtų paskatinti labiau investuoti į atliekų tvarkymą, o ne apsiriboti vien sumokamu mokesčiu, šiuo metu mažesniu už tvarkymo kainą.
„Griežtiname ir kontrolės sąlygas, ir galimybę nutraukti taršias aplinkai veiklas, ir kontroliuoti įmones neinformavus iš anksto, ir galiausiai raginti daugiau per tą didesnį mokestį investuoti į mažiau taršias technologijas, kad išties nebūtų daugiau tų aplinkosauginių „bombų“ (...) Trys skirtingi pažeidimai – viskas, iš karto nutraukiama veikla, dar po pirmo leidžiama pasitaisyti“, – aiškino V. Vingrienė.
Įstatymų pakeitimus dar pernai parengusi Aplinkos ministerija argumentuoja, kad šiuo metu teršėjams numatyti tarifai yra per maži, neskatinantys investuoti į naujas technologijas ir pereiti prie mažiau taršios gamybos.
„Vienas iš argumentų, rodančių, kad mokesčio dydis nepakankamas – tai, kad per 8 metų laikotarpį niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, leidžiančias sumažinti aplinkos teršimą 5 ir daugiau procentų nuo didžiausios leistinos taršos, o geriau pasirinko mokėti mokestį“, – rašoma pakeitimų aiškinamajame rašte.
Galimas tarifų augimas gyventojams
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje piktinosi, pasak jo, ypač dideliu mokesčio augimu, ir teigė, kad pakeitimai nuguls ant vartotojų pečių.
„Dabar ministerijos pasiūlyti tarifų didinimai – ne procentais, ne dešimtimis procentų, o kartais – iš viso mums beveik trylika rodiklių padidina 2,2 karto ir mokestis pasidaro per visą sistemą 2 mln. 64 tūkst. eurų apytiksliai (...) Jeigu nubalsuosite ir padidinsite šitus tarifus, bus nei daug nei mažai, o 1,5 proc. visų pajamų. Tai automatiškai bus įskaičiuota į (vartotojų – BNS) tarifą, kada bus skaičiuojamos bazinės kainos“, – kalbėjo B.Miežutavičius.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė praėjusią savaitę komiteto posėdyje sakė, kad dėl pakeitimų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslauga galėtų brangti 3 eurus už kubinį metrą per metus.
„Vandentvarkos srityje, galėtume skaičiuoti, kad būtų tas kainos pakėlimas 3 eurai per metus gyventojui. (Neteisinga – BNS) sakyti, kad tai drastiškas pakilimas, vertinant, kad išsaugome švarią aplinką ir tos nuolatinės taršos nelieka (...)“, – teigė J. Grigaravičienė.
Komiteto narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas teigia, kad mokestis yra paskata įmonėms investuoti į modernesnes nuotekų valymo technologijas.
„To pabrangimo galima išvengti, nes nuotekas tvarkančios bendrovės, o jų yra – na, išleistuvų bent 650 yra tų komunalinių, ir yra 194 pramoninės įmonės – tai jeigu jos investuoja į ekologiškus išleistuvus, naujus filtrus, tai jų tarša mažėja ir jiems tos taršos (mokesčio – BNS) mokėti nereikia“, – BNS sakė S. Gentvilas.
Anot jo, vis dėlto svarstytina galimybė stiprinti savivaldybių vandentiekio įmonių pajėgumus, šioms siekiant nustatyti taršą viršijančius jų abonentus.
„Savaitgalio atvejis (Vilniuje – BNS) irgi parodė, kad vandentiekio įmonėms sunku dirbti tą „detektyvo“ darbą išaiškinant, kuris čia prisijungęs iš tų šimtų tūkstančių abonentų išleido padidintą taršą. O jie yra tas galutinis „vamzdis“, kuris turi sumokėti taršos tarifą ir po to jiems reikia išsireikalauti jau iš savo abonentų (...) Mes B.Miežutavičiui ir vandentiekininkams pažadėjome: ateikite su instrumentais, kaip mes jums galime padėti“, – BNS sakė S.Gentvilas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vyriausiasis patarėjas Dalius Krinickas teigia, kad nei ministerija, nei Seimas nesikreipė į tarybą dėl tikslių skaičiavimų, o dabar pateikiami skaičiai kiekvienam regionui gali atsiliepti skirtingai.
„Kainodaros prasme pasakymas, kad vienam gyventojui kainuos 3 eurai per metus, kur ministerija sakė, jis negali būti vienareikšmiškai traktuojamas, nes mažame regione yra labai mažas pajamų lygis, o Vilniuje, sakykime, yra kur kas didesnis, tai tie 3 eurai turės nevienodą poveikį – vieniems bus labai daug, kitiems bus labai mažai“, – BNS trečiadienį sakė D. Krinickas.
Savo feisbuko paskyroje jis rašė, kad jeigu sąskaita už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą padidėtų 0,25 euro už kubinį metrą per mėnesį, Molėtų rajono gyventojai vietoje 3,73 euro kainos mokėtų 3,98 euro (be PVM), o Vilniaus – vietoje 1,12 euro mokėtų 1,37 euro už kubinį metrą (be PVM).
Be kitų pakeitimų numatoma, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes tarifai didėja, pavyzdžiui, už bendrąjį azotą nuo 201 iki 600 euro už toną, bendrąjį fosforą nuo 1007 iki 3500 eurų už toną.
Įstatymų pakeitimai, išskyrus mokestinius, turėtų įsigalioti po priėmimo juos pasirašius prezidentui. Mokesčių pakeitimai – nuo kitų metų sausio.
Aplinkosaugos auditui – kompromisinis terminas
Į Seimo darbotvarkę įtrauktas ir klausimas dėl valstybinio audito aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos srityje.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį nusprendė suteikti daugiau laiko Valstybės kontrolės auditui. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl šio neplaninio audito atlikimo iki gegužės 1 dienos.
Anksčiau šiam patikrinimui buvo numatyta balandžio 1 dienos data. Valstybės kontrolė, argumentuodama siekiu atlikti kokybišką auditą, siūlė liepos 1 dieną.
Opozicinių konservatorių iniciatyva auditas planuojamas reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.
Kaip jau skelbta, Valstybės kontrolė šiemet planuoja užbaigti ir du pernai pradėtus aplinkos apsaugos auditus, vienas jų susijęs su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, kitas – su daugiabučių namų atnaujinimu.
