Parlamentas 70 balsų „už“, 21 – „prieš“ ir 29 parlamentarams susilaikius priėmė nutarimą, kuriuo nepaprastoji padėtis pratęsiama nuo gruodžio 17 dienos vidurnakčio iki kovo 16 dienos 24 valandos.
Nepaprastoji padėtis, kaip ir iki šiol, galios Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigia galioti gruodžio 16-ąją.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę“, – teigiama dokumente.
Jame nurodoma, kad Rusijos agresija grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Prieš nutarimą pasisakiusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė tvirtino, kad būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį nėra, o Vyriausybę sakė ją teikiant, kad galėtų lengviau naudoti rezervo lėšas.
„Jokių realių priežasčių skelbt nepaprastajai padėčiau jūs nenurodėte, išskyrus vieną, kuri reikalinga, tai valstybės rezervo naudojimas. Gal ateikite su pataisomis, palengvinkite rezervo naudojimą, nekankinkite žmonių pasienyje su ypatingom nepaprastosiom padėtim“, – sakė A.Širinskienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama replikavo, kad „kuo labiau faktai prieštarauja poniai Širinskienei, juo blogiau faktams“.
Premjerė pažymėjo, kad Lietuvos kaimynystėje padėtis nepasikeitė, Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi, ji taip pat teigė neturinti žinių, kad dėl nepaprastosios padėties „pasienio gyventojai dėl to kažkaip ypatingai kentėtų“.
„Siūloma pratęsti padėtį, nes niekas nepasikeitė, niekas nepagerėjo, kaip tik pablogėjo, atsirado papildomos Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje ir tikrai nėra jokio pagrindo sakyt, kad kažkaip pagerėjo saugumo situacija“, – pabrėžė premjerė.
Kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, naujajame numatoma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.
Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Baltarusiams tokie reikalavimai netaikomi. Jiems, kaip ir rusams, lieka galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Taip pat nutarime palikta migrantų apgręžimo politiką įtvirtinanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebus taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.
Per pusšimtis Seimo opozicijos atstovų siūlo sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Anksčiau tokia iniciatyva parlamente buvo atmesta.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir anksčiau buvo pratęstas jau du kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.
