Už naują Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą balsavo 71 parlamentaras ir vienas buvo prieš.
Valdantieji teigia, jog įstatymas pakelia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tačiau opozicijos atstovai kritikuoja naują tvarką, argumentuodami, kad daug laisvės spręsti dėl atlyginimo gaunantys vadovai galės sprendimus priimti subjektyviai.
„Priėmus šį projektą iš esmės gerės biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistema, ji taps konkurencingesnė ir teisingesnė. Minimalūs atlyginimų dydžiai padidės nuo 65 iki 610 eurų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.
Opozicinių demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad kartu su valstybės tarnybos reforma šis įstatymas yra ydingas, nes „liberalizacijos kvapas čia labai ryškus, taip pat viršininkų įgalinimo labai daug“.
„Yra kažkokių gerų dalykų ir jūsų atneštų, prieš (atlyginimų – BNS) pakėlimus niekas rankos negali kelt, bet bendras bruožas – radikaliai dešiniojo sparno, kurį mes kritikuojam“, – sakė T. Tomilinas.
Vyriausybės pateiktais pakeitimais tęsiama viešojo sektoriaus reforma ir keičiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Pagal naują tvarką, pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į naują nuo sausio įsigaliojantį pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Į šį įstatymo paketą įtrauktas ir švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. kilimą, kaip su švietimo profesinėmis sąjungomis, išskyrus šį rudenį streikavusią Andriaus Navicko Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjungą, sutarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pagal pakeitimus, įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98). Išimtis numatyta tik trūkstamų profesijų sąraše esančioms pareigybėms, tarptautinį pripažinimą pelniusiems kultūros ir meno darbuotojams arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.
Taip pat numatyta, kad konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai bus diferencijuojami pagal tokius kriterijus, kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas. Jie bus numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.
Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.
Siūlomais pakeitimais dar labiau reglamentuota pedagogų darbuotojų darbo užmokesčio tvarka.
Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidės 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras padidėjimas sudarys 30 procentų.
Tokiu pačiu dydžiu kyla ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientai.
Didinamos pedagoginių darbuotojų darbo laiko normos (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.
Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės alga kils nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.
Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, priėmus paketą didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių, o mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 7 procentais.
