Už Lietuvos teisinėje sistemoje naują Šeimos stiprinimo įstatymą ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, penki buvo prieš ir devyni parlamentarai susilaikė. Numatyta jo įsigaliojimo data – kitų metų kovas.
Įstatymo preambulėje apibrėžiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos.
Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos: Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija, savivaldybių šeimos tarybos.
Už įstatymą pasisakęs konservatorius Andrius Navickas teigė, kad „vienintelis būdas iš tiesų kovoti su socialiniais gaisrais yra kovoti su jų priežastimis ir čia nėra veiksmingesnio būdo nei investuoti į šeimą, nes tik stipri šeima gali pasirūpini savimi: kuri gimdo vaikus, juos atsakingai ugdo“.
„Aišku, šiandien tokiai šeimai visų pirma reikalingos ne tik deklaracijos, tokiai šeimai reikalinga parama, bet kas yra šiame įstatyme – viena vertus, labai aiškus pasakymas, kad šeima yra politinis prioritetas, kita vertus, labai aiškus bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios triūsa šeimos gerovei, modelio sukūrimas“, – kalbėjo konservatorius.
Liberalė Viktorija Čmilytė Nielsen teigė abejojanti tokio įstatymo efektyvumu. „Vien dėl to, kad visi skambiai deklaruosime savo palaikymą šeimoms, konkrečių mūsų valstybės piliečių gyvenimai nebūtinai realiai pagerės. Taip pat nesuprantu, kokiu būdu šeimas stiprins kuriamos naujos institucijos, tokios kaip Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija ar savivaldybių šeimos tarybos“, – pažymėjo liberalė.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, kad „įstatymo projektas nepaprastai deklaratyvus, pagrindinės sąvokos išplaukusios“, taip pat kėlė klausimą, ar jis nėra diskriminacinis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė atsakė, kad politikams nesutariant dėl šeimos sąvokos, tiksliausią atsakymą būtų galima gauti vaikų darželyje.
„Reikia nueiti į vaikų darželį ir paklausti vaiko, kas yra šeima, ir jis jums atsakys neabejodamas. Jokiu būdu iš šito įstatymo nėra eliminuojamos kitokios šeimos, mamos su vaikais, močiutės su anūkais, visos šeimos Lietuvai svarbios, kokia forma jos beugdytų jaunąją kartą. Bet valstybė turi tvirtai pasakyti, kad mes matome vyro ir moters laisva valia sudarytą šeimą, jų atsakomybę prieš vaikus, ir tokią formą, pačią geriausią vaikui, valstybė remtų“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
„Labai tikimės, kad deklaratyvus įstatymas bus patvirtintas biudžeto eilutėmis“, – pridūrė Lietuvos lenkų frakcijos atstovė.
Ketvirtadienį Seimo priimtas įstatymas buvo registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sakė parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.
