Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą, kad tokių įmonių vadovai būtų skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, o vienas žmogus įmonei vadovauti galėtų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Už, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas Seimas svarstytų balsavo 61 Seimo narys, prieš – trys, o susilaikė 22. Toliau pataisas Seimas svartys balandį.
Tačiau vėliau Seimas atsisakė pradėti svarstyti alternatyvą Ūkio ministerijos siūlymą nustatyti šiek tiek liberalesnę vadovų skyrimo tvarką: metais trumpesnę pirmąją kadenciją, o antrai kadencijai be konkurso tą patį vadovą siūlyta palikti, jeigu su tuo sutiktų jos savininkas, tačiau siekiant trečios kadencijos vėl reikėtų dalyvauti konkurse.
„Gerai dirbantys vadovai galės dirbti 10 metų iš eilės, o 10 metų yra ilgas laiko tarpas“, – Seime teigė prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė. Ji pabrėžė, kad vėliau toks vadovas galės pretenduoti į kitų įmonių vadovus arba į tos pačios įmonės valdybą, net jei šių pareigų netektų, atšaukus jį iš vadovo posto.
Prezidentės atstovė teigė, kad įsigaliojus įstatymui, „konkursų vajus neprasidės“.
„Tam žmogui nėra uždrausta iš naujo pretenduoti tapti tos pačios įmonės valdybos nariu“, – sakė L.Antanavičienė.
Prezidentės atstovė teigė, kad įsigaliojus įstatymui, „konkursų vajus neprasidės“: jeigu įmonės vadovas bus dirbęs ilgiau negu 5 metus, jam nuo liepos bus pradedama skaičiuoti antra kadencija, o jeigu trumpiau, tarkime ketverius metus, – pirma kadencija. Jeigu įmonės vadovas bus dirbęs ilgiau negu 10 metų, per vienerius metus jis turės pasitraukti.
Ji parlamentarus tikino, kad ilgamečiai vadovai sunkiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, nepakankamai diegia naujausias technologijas, menkai domisi veiklos skaidrumu ir efektyvumu.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlė tokią pat tvarką taikyti ir viešosioms įstaigoms: „Turime vadovų problemą parkuose, muziejuose“.
Parlamentaras Linas Balsys siūlė numatyti išimtis, kada būtų neribojamos kadencijos, įvedant griežtesnę vadovų atestaciją.
„Turėtume neperžengti trapios ribos tarp sveiko proto ir paranojos, nes įsivaizduokime, dabar Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius, legendinė asmenybė, tai jis ką dabar jau turėtų po dešimties metų keliauti kur nors kitur, į kitą žydų gimnaziją, gal Balbieriškį ar Krekenavą? Arba Vilniaus licėjaus legendinis direktorius, puikus specialistas (Saulius Jurkevičius - BNS), tai ką, jis turės mesti Vilniaus licėjų?“, - teigė L.Balsys.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas siūlė pailginti kadencijų trukmę ir taikyti principą „7+7“, nes, anot jo, regionuose nėra pakankamai kompetentingų žmonių, kurie sugebėtų vadovauti.
Praėjusį penktadienį prezidentė Seimui linkėjo „drąsos išsivalant nuo nomenklatūrinio valdymo likučių“. Anot šalies vadovės, kadencijų ribojimas yra „sprendimai, atversiantys naują valstybės valdymo etapą“.
Šiuo metu beveik pusei valstybės įmonių (34 iš 79) vadovauja žmonės, dirbantys postuose daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai – daugiau nei 20 metų, vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros įmonių vadovai. Tiek pat metų dirba ir dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai.
Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones ir 49 akcines bendroves.
Vadina prevencija
Prezidentės siūlymas riboti valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijas yra tam tikra korupcijos prevencijos priemonė, sako Dalios Grybauskaitės patarėja.
„Tai vienas iš žingsnių, siekiant skaidrumo, mažesnės korupcijos, atsakingo valdymo. Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių įmonės iki šiol turbūt nėra pasiekusios to skaidrumo, efektyvumo lygmens, kokio mes visi iš jų tikimės“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėja socialinei ir ekonominei politikai Lina Antanavičienė.
Anot jos, kadencijų įvedimas yra tam tikra profilaktikos ir prevencijos priemonė.
Valstybėje, kur korupcijos lygis žemas, kur trečdalis ekonomikos nėra šešėlyje, kur valstybės turtas valdomas atsakingai, kaip ir nuosavas turtas, turbūt nereikėtų tokių priemonių.
„Valstybėje, kur korupcijos lygis žemas, kur trečdalis ekonomikos nėra šešėlyje, kur valstybės turtas valdomas atsakingai, kaip ir nuosavas turtas, turbūt nereikėtų tokių priemonių.
Bet šiai dienai, kai turime daugybę pavyzdžių (...), akivaizdu, kad užsisėdėjimas dešimtmečiais vienoje vietoje natūraliai sukelia tą komforto jausmą, susiliejimą su aplinka, politikais, nebenorėjimą naujų iššūkių, nebegebėjimą greitai eiti su besikeičiančia aplinka, priimti sprendimus, didesnę riziką, jei to reikalauja įmonės iššūkiai“, – tęsė prezidentės patarėja.
Seimui antradienį teikiamos D.Grybauskaitės inicijuotos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos, kad valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai būtų skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, o vienas žmogus įmonei vadovauti galėtų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Anot šalies vadovės, kadencijų ribojimas yra „sprendimai, atversiantys naują valstybės valdymo etapą“.
Jei įmonės vadovas būtų paskirtas valdybos nariu, šių pareigų jis netektų, atšaukus jį iš vadovo pareigų.
Šiuo metu beveik pusei valstybės įmonių (34 iš 79) vadovauja žmonės, dirbantys postuose daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai – daugiau nei 20 metų, vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros įmonių vadovai. Tiek pat metų dirba ir dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai.
Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones ir 49 akcines bendroves.
