Už tai, kad V.Landsbergis būtų pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu, per priėmimą pasisakė 74 tautos atstovai, prieš buvo 1, susilaikė 4.
Vieningai „už“ balsavo valdančiosios Seimo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos, o nuomonės opozicijos gretose, ypač Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, išsiskyrė.
Du frakcijos nariai Algirdas Butkevičius ir Domas Griškevičius balsavimui registravosi, bet nuomonės jo metu neišreiškė.
Kiti du Seimo demokratai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis balsuodami susilaikė, prieš balsavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis.
Dar trys frakcijos nariai – Vytautas Bakas, Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė – pritarė, kad V.Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.
Dauguma opozicionierių nesiregistravo
Didžioji dauguma opozicionierių balsavimui išvis nesiregistravo, keli visgi elgėsi kitaip: Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis registravosi, tačiau pozicijos balsuodamas neišreiškė, Seimo socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir „valstietis“ Zenonas Streikus balsuodami susilaikė.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlė taisyti įstatymą ir V.Landsbergiui suteikti ne valstybės vadovo, o imperatoriaus statutą, tačiau Seimas tokios iniciatyvos apsisprendė net nesvarstyti.
Dalis opozicionierių taip pat siūlė pripažinti, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal pareigas buvo vienu iš Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narių, bet parlamentarai tam balsų dauguma nepritarė.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės teigimu, pats V.Landsbergis 1990 metais pasisakė už tai, jog valstybės vadovo funkcijos pereinamuoju laikotarpiu būtų paliekamos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui. Tam esą pritarė ir Sąjūdis.
„Tai kas turėjo atsitikti, kad ištiko šalį, ir ypač konservatorius, toks politinis alzheimeris. Dabar yra prisimenamas tik vienas valstybės vadovas, kuris realiai vykdė tik vieną vienintelę, su tarptautiniais įsipareigojimais susijusią funkciją. Kitos funkcijos buvo pasidalintos tarp prezidiumo ir Aukščiausiosios Tarybos“, – komentavo A.Širinskienė.
Tai kas turėjo atsitikti, kad ištiko šalį, ir ypač konservatorius, toks politinis alzheimeris.
Valdantieji pabrėžė V.Landsbergio vaidmenį
Pasisakydamas už tai, kad V.Landsbergis būtų paskelbtas valstybės vadovu, Seimo konservatorius Emanuelis Zingeris teigė, kad būtent V.Landsbergis, jo intelektualinis potencialas inspiravo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės vystymąsi.
V.Landsbergis, pasak jo, tuomet buvo „kovojančios Lietuvos veidas“.
„Aš prašau jūsų šiandien balsuoti atitinkamai pagal tai, kur mes nuėjome su anuo pagreičiu, kurį davė mums prof. V.Landsbergis, Sąjūdis, kurio pirmininku jis buvo, o vėliau ir mūsų atkurtasis Seimas“, – kreipdamasis į politikus Seimo salėje kalbėjo E.Zingeris.
Jam antrino frakcijos kolega Žygimantas Pavilionis. Pasak jo, V.Landsbergis Vakaruose vertinamas kaip valstybės vadovas.
„Jo įtaka pakeičiant pasaulio istoriją ir įtvirtinant laisvę mūsų regione yra būtent tokia“, – sakė politikas.
Jo įtaka pakeičiant pasaulio istoriją ir įtvirtinant laisvę mūsų regione yra būtent tokia.
„Valstietis“ Jonas Jarutis reiškė nuostabą dėl to, kaip valdantieji „stumia“ šį klausimą. Jo vertinimu, klausimas į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas „pasalūniškai“.
Kad V.Landsbergis būtų pripažintas valstybės vadovu, jis, pasak J.Jaručio, turėjo būti tokiu išrinktas.
„Mažai kas prieštaraus, kad ponas V.Landsbergis mūsų istorijoje tikrai atliko didžiulį vaidmenį atkuriant nepriklausomybę, pačioje pradžioje kuriant mūsų valstybę. Be to, jo statusas tautoje yra vienaip ar kitaip vadinamas. Tas nekeičia situacijos, bet man <...> aišku, kad prezidentas yra tautos išrinktas prezidentas“, – komentavo Seimo narys.
Seimo konservatorius Justas Džiugelis prašė neklaidinti visuomenės ir nekalbėti apie prezidento statuso suteikimą V.Landsbergiui, nes įstatyme minimas valstybės vadovo statusas.
L.Girskienė: vyksta politiniai mainai
Kai kurie opozicionieriai Demokratų frakcijos narių balsavimą dėl V.Landsbergio statuso siejo su dotacija šiai partijai.
Seime vėliau ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Politinių organizacijų įstatymo, kuriuo iki 2025 metų paliekama galioti tvarka, kad biudžeto dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją, rašo BNS.
Anksčiau per svarstymą ši nuostata buvo išbraukta dėl galimos prieštaros Konstitucijai, bet kilus grėsmei prarasti dotaciją sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos.
Argumentuodami teisėtais lūkesčiais demokratai pateikė siūlymą dotaciją naujoms partijoms palikti iki kitų rinkimų, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė.
Už valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui pasisakęs demokratas V.Bakas teigė šią iniciatyvą nuosekliai rėmęs nuo praėjusios kadencijos.
„Mano nuomone, mes įstrigę istorijoje, taigi laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. Mes taip pat galėtume kurti istorinius įvykius, nes turime Seimo nario mandatą, kuris yra istorinis šansas kurti įvykius, bet mes kartais kalbame apie paistalus. Daugelio tų, kurie siūlo teikti imperatorių statusus, istorija net neprisimins, bet sutikime, kad mes turime tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – kalbėjo V.Bakas.
Priėmus įstatymą opozicinių „valstiečių“ atstovė L.Girskienė V.Bako klausė, „koks yra pinigų kvapas“.
„Man labai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai“, – sakė parlamentarė.
„Aš norėčiau atsakyti kolegei į pinigų kvapą – skirtingai nuo jūsų, aš atėjau į šiuos rinkimus be partijos ir be jokių oligarchų pinigų. Man suaukojo žmonės po 12 eurų ir aš dėkingas už tai, o jūs galite nuvažiuoti pas (partijos pirmininką Ramūną) Karbauskį, kuris diktuoja jums, kaip reikia kelti rankas ir pauostyti jo pinigų kvapą“, – sakė V.Bakas.
Opozicija klausimą bandė išbraukti
Ketvirtadienį opozicionieriai piktinosi, kad klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui į Seimo posėdžio darbotvarkę įtrauktas skubotai, „buldozeriu“, taigi siekė jį išbraukti.
Tačiau, valdančiųjų balsais, klausimas liko darbotvarkėje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atmetė opozicijos kaltinimus ir teigė, kad projektas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui buvo įstrigęs.
„Aš manau, visiškai pagrįstas toks įtraukimas. Vadinasi, kolegos tikrai galėjo laiku susipažinti su darbotvarke, juolab kad šis klausimas niekam nėra naujiena“, – žurnalistams komentavo ji.
Būtent Seimo pirmininkė inicijavo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui.
Juo konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“, nes „iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Valdančiųjų įsitikinimu, šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, opozicijos manymu, siekiama perrašyti istoriją.
Prezidento abejonės dėl formos
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau reiškė abejones dėl to, ar įstatymas yra tinkama forma V.Landsbergio statuso įtvirtinimui.
Kita vertus, jis teigė, kad laiko jį de facto šalies vadovu.
„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V.Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V.Landsbergis buvo de facto šalies vadovas.
Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – anksčiau naujienų agentūrai ELTA komentavo prezidentūros Komunikacijos grupė.
Šalies vadovo įsitikinimu, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, turi atsakyti Konstitucinis Teismas.
