K.Jucio atleidimui slaptame balsavime ketvirtadienį pritarė 66 Seimo nariai, du buvo „prieš“ ir 12 parlamentarų susilaikė.
Už tai, kad būtų pritarta K.Gurino atleidimui, balsavo 65 Seimo nariai, du buvo prieš ir 11 susilaikė.
Šių teisėjų pavardės minimos vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.
BNS žiniomis, K.Juciui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas. Tuo metu K.Gurinui pateikti įtarimai korupcija.
K.Gurinas parlamentą informavo, kad nesinaudos teise dalyvauti jo atleidimo klausimo svarstyme. Savo rašte Seimui teisėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo įgaliojimai baigėsi šių metų rugpjūtį, sulaukus pensinio amžiaus.
Vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti iš viso aštuoniems teisėjams. Prezidentas Gitanas Nausėda siekė juos visus atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, tačiau Teisėjų taryba nepritarė trijų teisėjų atleidimui.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį, Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską. Nuspręsta, kad trūksta duomenų įrodyti teisėjo vardo pažeminimą.
Prezidentas jau yra atleidęs Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį ir Kauno administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską.
Seime dar nagrinėjimo laukia sprendimai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ir Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimo.
Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.
Pagal Konstituciją ir įstatymus, apylinkės bei apygardų administracinių teismų teisėjus atleidžia prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos pritarimą, o Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo teismų teisėjai atleidžiami prezidentui gavus dar ir Seimo pritarimą.
Svarstant prezidento iniciatyvą dėl teisėjų atleidimo, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti aukščiausiosios grandies teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
