Pristatydamas komiteto išvadas Artūras Paulauskas tvirtino, kad paieškos ir gelbėjimo operacija buvo sudėtinga dėl to, kad iš pat pradžių nebuvo tiksliai žinoma įvykio vieta. Be to, pirminė informacinė, gauta iš Rusijos, pasirodė buvusi klaidinga, o tiksli informacija iš Švedijos gauta tik kitą dieną po nelaimės.
A.Paulauskas tvrtino, kad gelbėjimui buvo pasitelkta pakankamai pajėgų, tačiau patys pilotai nepanaudojo tinkamų priemonių. Pasak jo, skaičiuojama, kad 9 laipsnių šilumos vandenyje žmogus gali išgyventi iki 2 val, su hidrokostiumu – iki 12 val. Tačiau hidrokostiumų pilotai neturėjo.
“Hidrokostiumų neturėjo, plaustu nepasinaudojo. Daugių daugiausia A.Selmistraitis galėjo užsidėti liemenę“, – konstatavo A.Paulauskas.
Hidrokostiumų neturėjo, plaustu nepasinaudojo. Daugių daugiausia A.Selmistraitis galėjo užsidėti liemenę, – sakė A.Paulauskas.
Todėl, pasak jo, pilotai negalėjo turėti didelių vilčių išgyventi.
Termovizorius turi, o specialistų – ne?
Tuo tarpu Seimo nariams daugiausia klausimų kilo dėl pasieniečių per paiešką vandenyje termovizoriais užfiksuotų objektų, kurių patikrinti buvo išskrista tik kitos dienos ryte.
-
Seime pagarsintos naujos detalės, kaip KAM atstovai bendravo su lėktuvo An-2 pilotų artimaisiais
-
Susisiekimo ministerija suskaičiavo: An-2 pakėlimas ir apžiūra kainavo apie 350 tūkst. eurų
-
An-2 paieškos operaciją tyrinėję politikai Juozo Oleko kaltės neįžvelgė
-
Kada paaiškės tikrosios An-2 katastrofos priežastys?
„Mūsų išvadoje apie tai viskas pasakyta. Pasieniečiai užfiksavo du objektus ir perdavė Jungtiniam jūros gelbėjimo centrui. Kadangi patyrusių specialistų centras neturi, nupręsta ryte pakartoti paiešką. 6.40 val. ryto jokių objektų ant vandens nebeaptikta“, – atsakė A.Paulauskas.
Pasak Seimo nario Kęstučio Glavecko, tokia situacija nepateisinama, mat termovizorių įranga labai brangi ir negali būti taip, kad ja niekas nemoka naudotis.
„Reikėjo pasikviesti medžiotojus, jie irgi naudoja tokią įrangą“, – pareiškė Seimo narys.
Galbūt reikėjo iškelti?
Taip pat Seimo nariai abejojo, ar tinkamas sprendimas buvo lėktuvą po apžiūros grąžinti į jūros dugną. Tačiau A.Paulauskas tvirtino, kad taip nuspręsta ne be pagrindo.
A.Paulauskas pažymėjo, kad komitetas savo išvadose siūlo griežtinti skrydžių saugos taisykles, aiškiau apibrėžti reagavimo į galimas nelaimes laiką, reglamentuoti komunikavimo su artimaisiais klausimus.
Lėktuvo paieškos operaciją savo ruožtu nagrinėjusi Vyriausybės komisija yra padariusi išvadą, kad lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Pakėlus orlaivį aptiktas vieno piloto kūnas.
