Trečiadienį šį klausimą nagrinėjo EPK. Birželį generalinis prokuroras D.Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas duoti sutikimą baudžiamojon atsakomybėn patraukti per gėjų eitynes gegužę Vilniuje policijos pareigūnų nurodymų nevykdžiusius P.Gražulį ir K.Uoką. Taip pat prokuroras prašė leisti suvaržyti R.Žilinsko laisvę, nes teisme nagrinėjama jo administracinių pažeidimų byla dėl nedidelio chuliganizmo bei policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.
Pagal statutą Seimas turėjo sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, kurios analizuotų prokuroro prašymą ir paruoštų rezoliucijas, ar jį reikia patenkinti. Bet balsuojant dėl komisijų posėdyje pritrūko parlamentarų balsų. Seime pasigirdo siūlymų apskritai atsisakyti sudaryti komisijas ir tokiu būdu atmesti prokuroro prašymus. Tačiau posėdžiui pirmininkavęs parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad pagal Seimo statutą parlamentarai turi sudaryti komisijas. Patekę į aklavietę parlamentarai nusprendė prašyti EPK, kad ši išaiškintų situaciją.
Trečiadienį EPK išsiskyrė dvi pozicijos. Komisijos narys „tvarkietis“ Egidijus Klumbys laikėsi nuomonės, kad Seimo valia turi būti aukščiausia. „Visa šita procedūra susideda iš kelių etapų. Pirmas – Seimas sprendžia, ar sudaryti komisiją, antras – ar pritarti išvadai, ar ne ir t. t. <...> Kiekvienoje šitoje stadijoje pagal Konstitucinio Teismo sprendimą Seimas balsuoja <...> ir negalima nurodyti, kaip jam balsuoti“, – tvirtino politikas.
EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas aiškino, kad Seimas, balsuodamas dėl komisijų sudarymo, turi teisę spręsti, kokie parlamentarai sudarys komisiją, kas bus jos pirmininkas, kiek laiko ji dirbs. Tačiau komisiją sudaryti privaloma, nes tai yra imperatyvi nuostata. „Pavyzdžiui, parašyta: Seimas skelbia rinkimų datą. Kas būtų, jeigu neskelbtų?“ – klausė A.Salamakinas.
Pavyzdžiui, parašyta: Seimas skelbia rinkimų datą. Kas būtų, jeigu neskelbtų? – klausė A.Salamakinas.„Mano galva, po prokuroro pranešimo Seimas net negali spręsti, ar sudaryti komisiją“, – tvirtino ir teisininko išsilavinimą turintis Vytautas Kurpuvesas. Panašiai kalbėjo ir kiti EPK dirbantys teisininkai.
E.Klumbys sutiko su šiais argumentais, bet pasiūlė EPK išvadoje pridurti, kad balsuodamas dėl laikinosios komisijos, kuri tirtų, ar verta naikinti parlamentarų teisinę neliečiamybę, Seimas gali balsuoti tik dėl sudėties, laiko ir pirmininko. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Pagal Seimo statutą remdamasis generalinio prokuroro prašymu Seimas turi sudaryti komisiją, kuri privalo parengti rezoliucijos projektus, ar patenkinti prokuroro prašymą.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė, arba ne mažiau kaip 71, visų Seimo narių. Dėl Seime įstrigusių procedūrų sustojo ir teismų darbas. Jie gali bausti minėtus Seimo narius tik jei jiems bus panaikintas teisinis imunitetas.
