Už tai, kad tyrimas būtų pradėtas, pateikus projektą, ketvirtadienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 11 Seimo narių. Vienintelis, balsavęs prieš, buvo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Nors V.Bakas baiminosi, kad idėjos nepalaikys nei socialdemokratai, nei konservatoriai, tiek vienos, tiek kitos partijos atstovai balsavo už komisijos kūrimą.
Tiesa, konservatoriai abejojo ar reikia kurti atskirą komisiją, ar pakaktų specialiosios komisijos statusą suteikti V.Bako vadovaujamam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Tokia tradicija sukūrė savotišką politikos ir verslo elitą, kuris turi galimybę lobti dėl to, kad dauguma esame pasyvūs ir tolerantiški, – sakė V.Bakas.
Pristatydamas siūlymą V.Bakas sakė, kad tyrimas tikrai nedubliuos teisėsaugos darbo. Tačiau, pasak jo, atėjo laikas politikams imtis darbų, kad Lietuva dėl korupcijos rizikos nepatirtų pusės milijardo eurų žalos.
„Mes prarandame milijardus eurų dėl korupcijos kiekvienais metais ir tai lėtina mūsų valstybės pažangą. Tokia tradicija sukūrė savotišką politikos ir verslo elitą, kuris turi galimybę lobti dėl to, kad dauguma esame pasyvūs ir tolerantiški“, – aiškino jis.
Pasak jo, tam, kad problema būtų įveikta, nepakanka vien gero teisėsaugos darbo, bet laikas rankoves pasiraitoti ir politikams.
Nesuprato, kas būtų tiriama
V.Bakas tikino, kad klausimai, kurie suformuluoti, yra visiems labai aiškūs ir suprantami.
Tačiau oponuojantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad V.Bakas iš tribūnos pakalbėjo it būtų koks Valstybės saugumo departamento vadovas. „Tvarkietis“ sakė vis dėlto suabejojęs, ką iš tikrųjų tokia komisija tirtų.
Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat klausė, ar tokia komisija sutiktų tirti ir atvejį, kai Aplinkos ministerija skyrė finansavimą buvusiai aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbovietei, kurioje iki šiol dirba atsistatydinančio aplinkos viceministro Mindaugo Gudo žmona.
V.Bakas atsakė, kad visi Seimo nariai patys yra laisvi inicijuoti kitą komisiją, nes šią lengviausia būtų numarinti prirašant daugybę smulkių klausimų.
Pasak jo, Seimo komisijos turėtų tirti ne eilinius korupcijos atvejus, o sistemą – nuolatinius reiškinius, tradicijas.
Jis neslėpė, kad idėja pradėti platesnį tyrimą kilo po to, kai komitetas aiškinosi socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius.
„Pavasarį vykusio tyrimo metu, parlamentinės kontrolės metu pavyko atskleisti, mano galva, tik ledkalnio viršūnę. Mes turime progą, mes galime ištirti atvejus, kai daroma neteisėta įtaka politiniams sprendimams, todėl kviečiu pritarti projektui, suteikti įrankius nerti šiek tiek giliau, kad pamatytumėme visą ledkalnį, kad galėtume sukurti saugesnę dabartį ir ateitį mūsų visuomenei“, – sakė V.Bakas.
Užsimota plačiai
V.Bakas anksčiau yra sakęs, kad be konservatorių arba socialdemokratų palaikymo jo planas atlikti tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikams gali žlugti.
Galiausiai iniciatyvą savo parašais parėmė 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Projektą dar pasirašė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, penki „tvarkiečiai“.
Tačiau konservatoriai tikino, kad tyrimą palaikys tik tokiu atveju, jei kartu bus tiriamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio verslo gijos.
Siūloma, kad laikinoji komisija nustatytų atvejus, „kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“, taip pat – „politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Seimo nariai dar turėtų nustatyti „grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Siūloma, kad darbą komisija galėtų baigti iki gruodžio 1 dienos.
Nors Seimui teikiamame nutarime klausimai surašyti gana aptakiai, V.Bakas sako, kad visiškai tiksliai žino, ką nori ištirti.
15min žiniomis, V.Bakas viename koalicijos tarybos posėdyje socialdemokratams išvardino konkrečius epizodus ir pasakė politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama. Tyrimo laikotarpis pirmuoju tyrimo klausimu, susijusiu su M.Basčio veikla, apimtų dešimtmetį, o kitais dviem – verslo ir politikų santykių ir strateginių įmonių valdymo – klausimais būtų gilinamasi į pastarųjų penkerių metų įvykius.
Anksčiau V. Bakas yra sakęs, kad naują parlamentinį tyrimą išprovokavo atskleisti socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšiai su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę šalies saugumui. Dėl to M. Basčiui pradėta apkalta.
