Per uždarą posėdį kalbės krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, grėsmių vertinimą pristatys Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovas, gynybos planus ir klausimą dėl nacionalinės divizijos – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.
Po to kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai aptars krašto apsaugos sistemos lėšų poreikį 2025–2030 metais, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apžvelgs iššūkius nacionaliniam saugumui esamoje geopolitinėje situacijoje, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatys gynybos biudžeto valdymo analizę.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras atsakys į Seimo narių klausimus.
Kaip BNS skelbė, uždarą Seimo posėdį inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jis tvirtino, kad toks posėdis reikalingas matant prasidėjusias viešas diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Aš matau, kad be dviejų pagrindinių klausimų, kurie buvo numatyti: grėsmių vertinimo ir nacionalinės divizijos konkrečių skaičių, įrangos, finansų pristatymo, dar būtų gera galimybė pristatyti ir (krašto apsaugos sistemos įsigijimų – BNS) audito rezultatus, kurie yra riboto naudojimo“, – vasario pabaigoje žurnalistams sakė parlamento vadovas.
Krašto apsaugos ministerija yra įslaptinusi Valstybės kontrolės ataskaitą apie įsigijimus, nes joje yra neviešų duomenų.
Uždaras Seimo posėdis vyks Kovo 11-osios salėje. Dėl to bus sustiprinta jos prieigų apsauga, apribotas patekimas į pirmuosius parlamento rūmus.
Prieš tai parlamentarai, neturintys leidimų dirbti su įslaptinta informacija, turėjo užpildyti anketą ir pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti informacijos.
Be to, jie negalės į posėdžių salę įsinešti mobiliųjų telefonų, turės juos palikti specialiai įrengtose spintelėse.
Pagal Seimo statutą, uždari Seimo posėdžiai rengiami išimties tvarka nutarus Seimui arba pareikalavus prezidentui, Seimo pirmininkui. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi ir Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, bet jie privalo šį pasiūlymą motyvuoti.
Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informaciją apie uždaro posėdžio turinį.
Parlamento duomenimis, iš viso buvo surengta 13 uždarų Seimo posėdžių, visi jie vyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais, pastarąjį kartą – 1991 metų gruodį. Dalies jų medžiaga jau išslaptinta.
