2015 09 10 /12:03

Seimas Rolandui Paksui atveria rinkimų vartus

Seimas pirmąją rudens sesijos dieną nutraukė kelerius metus trukusį atidėliojimą, sprendžiant apkaltos būdu nušalintų asmenų galimybes vėl kandidatuoti į renkamas pareigas. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri leistų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkui Rolandui Paksui, buvusiems Seimo nariams Linui Karaliui ir Neringai Venckienei vėl dalyvauti rinkimuose, buvo sėkmingas.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Už Konstitucijos pataisą balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir 13 susilaikė. Konstitucijos  pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Anksčiau mažiausiai du kartus tokie balsavimai buvo sužlugdomi pačių pataisos rengėjų iniciatyva. Jie paprasčiausiai susiskaičiuodavo, kad Konstitucijai pakeisti Seime neužteks balsų, nes opozicija būdavo linkusi balsuoti prieš pataisą. Šįkart po balsavimo „tvarkietis“ Petras Gražulis R.Pakso vardu padėkojo liberalams už palaikymą.

Greitai pamirštame politikos įvykius, bet aš norėčiau priminti, kad buvo toks metas, kai buvo atsiradę galvų, kurios buvo pradėję mąstyti, ar ir šiai prezidentei nesurengus apkaltos, – sakė V.A.Matulevičius.

Ketvirtadienį Seimas pirmuoju balsavimu parodė linkstantis pritarti, kad priesaiką valstybei sulaužę asmenys po dešimtmečio vėl galėtų bandyti pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.

Konstitucijos pataisa siūloma nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Prezidentu – niekada

Tačiau konservatoriai įsitikinę, kad apkaltos būdu nušalinti asmenys galėtų bandyti tapti nebent Seimo nariais, o prezidentais esą jie neturėtų būti renkami visą gyvenimą. Todėl jie balsavo prieš Konstitucijos pataisą.

Tuo tarpu ilgametis R.Pakso bendražygis Vytautas Antanas Matulevičius tikino, kad visam gyvenimui uždrausti dalyvauti rinkimuose yra nedemokratiška. Anot jo, taip su politiku istorijoje buvo pasielgta tik kartą ir tik diktatoriaus Benito Musolinio laikų Italijoje.

„Apkalta yra grubus įsikišimas į demokratinį procesą. Koks tai yra rimtas ginklas, mes galėjome įsitikinti ir išrinkus į valstybės vadoves dabartinę Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Greitai pamirštame politikos įvykius, bet aš norėčiau priminti, kad buvo toks metas, kai buvo atsiradę galvų, kurios buvo pradėję mąstyti, ar ir šiai prezidentei nesurengus apkaltos“, – kalbėjo V.A.Matulevičius.

Socialdemokratas Bronius Bradauskas taip pat tvirtino, kad su šiuo klausimu Seimas tamposi per ilgai. Pasak jo, jau seniai atėjo laikas leisti dėl pasitikimo politiku spręsti rinkėjams. „Tegu žmonės sprendžia. Kodėl čia mes aukščiau už Dievą turime būti?“ – klausė jis, pasisakydamas už Konstitcijos keitimą.

Jei Konstituciją pakeisti Seimas spės iki kitų metų Seimo rinkimų pradžios, juose dalyvauti teisę įgis tik 2004 m. balandį apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas. L.Karaliui ir N.Venckienei apkaltos procedūros surengtos vėliau, todėl kitų metų rinkimuose dalyvauti teisės jie dar neturės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų