Dėl to, kad įstatymu būtina reglamentuoti Seimo narių pareigas, teises ir veiklos garantijas, kalbama jau seniai. Vis dėlto į priekį tai juda vangiai.
Šio parlamento kadencijos pradžioje sudaryta darbo grupė parengė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą. Tačiau jo priėmimas įstrigo.
Dalis parlamentarų pripažįsta, kad per metus, likusius iki Seimo rinkimų, greičiausiai nebeverta tikėtis, kad šis klausimas būtų išspręstas.
Nors daugiausia ginčų tarp parlamentarų kelia atostogų įteisinimas, esama ir kitų „karštų“ dalykų. Tarkime, finansinės nuobaudos už posėdžių nelankymą, įpareigojimas Seimo viešbutyje gyvenantiems Seimo nariams apsimokėti komunalines paslaugas.
Yra prieštaraujančių
Darbo grupės dar 2017 metais parengtame Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekte nustatytos organizacinės, materialinės ir socialinės parlamentarų veiklos garantijos deramai vykdyti tautos atstovo įgaliojimus. Taip pat – Seimo narių veiklos principai, teisės ir pareigos.
Projektą parengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius sakė, kad darbas buvo atliktas – įstatymo projektas parengtas ir pateiktas parlamente.
„Pateikimui buvo pritarta, bet toliau pasistūmėta nebuvo, nes tiesiog Seime nėra daugumos, kuri pritartų šio įstatymo priėmimui. Yra daug prieštaraujančių“, – aiškino jis.
A.Nekrošiaus teigimu, jo kolegoms parlamentarams kliūva skirtingi dalykai.
„Nėra vienalytės, vadinkime, masės, nes tame įstatyme iš esmės labai daug kas yra reglamentuota, ko dabar nėra. Matyt, tikėtina, kad kiekvienas Seimo narys pagal savo prizmę žiūri. Pavyzdžiui, galbūt vienas kitas nenori mokėti už bendrabutį, nes mes ten numatę, kad jį turi apsimokėti pats Seimo narys – visus komunalinius patarnavimus ir panašiai. Kiti, pavyzdžiui, galbūt nenori, kad būtų reglamentuota parlamentinių išlaidų tvarka.
Kiti nori, kad nebūtų reglamentuotos atostogos, nes tuo metu irgi galimai leidžia parlamentines išlaidas. Pavyzdžiui, kiti nori grąžinti automobilių nuomą ir panašiai. Yra begalė dalykų, kur tame įstatyme yra numatyta, ir daugelis randa savų argumentų, kodėl nepritaria“, – aiškino Seimo vicepirmininkas.
Kiti nori, kad nebūtų reglamentuotos atostogos, nes tuo metu irgi galimai leidžia parlamentines išlaidas. Pavyzdžiui, kiti nori grąžinti automobilių nuomą ir panašiai.
A.Nekrošius nelabai tikisi, kad šios parlamento kadencijos metu pavyktų priimti minėtą įstatymą.
„Iš esmės šiuo klausimu daugiausia pasisako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis labai visą laiką tikisi. Tai aš toks labai optimistiškas nebūčiau. Tiesiog manau, kad šis įstatymas yra iš esmės labai geras, jį būtų labai sveika priimti, tačiau, ar patys Seimo nariai sau priims, čia turbūt kiekvieno sąžinei reikia palikti“, – kalbėjo jis.
Seimo narių atostogos – ne svarbiausia valstybėje
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė aiškino, kad būtent parlamentarų atostogų sureguliavimo klausimas kelia daugiausia problemų.
Dėl to, anot jos, reikia apgalvoti įvairias situacijas, kurios gali bent jau teoriškai atsitikti. Tarkime, kaip elgtis, jeigu Seimui išėjus atostogų, susidarytų kokia nors ypatinga padėtis ir reikėtų parlamentarus iš jų atšaukti.
A.Širinskienės tikinimu, Europoje nėra daug valstybių, kurių parlamentai turėtų įteisintas atostogas. „Atostogos Europos parlamentams nėra būdingos. Tai tiesiog esame įstrigę visokių modelių, ko darbo grupė neapgalvojo ir iš tikrųjų nepasiūlė, ieškojime“, – pažymėjo ji.
Tai tiesiog esame įstrigę visokių modelių, ko darbo grupė neapgalvojo ir iš tikrųjų nepasiūlė, ieškojime.
Klausiama, ar per likusius Seimo kadencijos metus įstatymu gali būti išspręstas klausimas dėl parlamentarų teisių, pareigų ir veiklos garantijų reglamentavimo, A.Širinskienė sakė, kad tai priklausys nuo to, kaip seksis surasti bendrus vardiklius, pavyzdžiui, Seimo nariams iš atostogų atšaukti.
„Puikiai suprantame, kad atostogų metu jie gali būti išvykę į gana tolimas šalis. Tai žiūrėsime, kaip tos paieškos sekasi. Tikrai nemanau, kad Seimo narių atostogų klausimas yra esminis valstybėje, kuris būtų toks degantis ir kažkaip ypatingai skubus bei svarbus“, – teigė ji.
Visi kiti minėtame teisės akto projekte minimi dalykai, tarkime, parlamentinei veiklai skirtos išlaidos, A.Širinskienės teigimu, yra sureguliuotos Seimo Statute ir kažkokių ypatingų problemų nekelia.
„Vienintelis dalykas, kurį aš ten matau naują, – bandoma įgyvendinti seną Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kurio KT jau pats paprastai neprimena, kai būna metinės apžvalgos, dėl Seimo narių atostogų. Tai čia vienintelis klausimas, kuris yra likęs, kuris yra naujas tame projekte. Visa kita ten tiesiog gabalais perkeliama iš Seimo Statuto. Ten aš jokių inovacijų nematau“, – įvertino Seimo TTK pirmininkė.
Visa kita ten tiesiog gabalais perkeliama iš Seimo statuto. Ten aš jokių inovacijų nematau.
Nėra konsensuso
Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto būta nemažai diskusijų įvairiais formatais.
Jos nuomone, šiuo klausimu dabar Seime tikrai nėra konsensuso ir šios kadencijos Seime jo greičiausiai nepavyks rasti.
Daugiausia iečių laužoma dėl parlamentarų atostogų įteisinimo. Pasak V.Čmilytės-Nielsen, reglamentuotos parlamento narių atostogos yra labai retas reiškinys Europos Sąjungos valstybėse.
Ji akcentavo, kad Seimo darbo ypatybė ta, jog, tarkime, bet kada gali būti sušaukta neeilinė sesija. Anot politikės, aiškiai reglamentuotos atostogos nelabai siejasi su tokia veiklos specifika.
„Aš manyčiau, kad nėra didelės tikimybės, kad per šią kadenciją sureguliuosime. Ar apskritai reikėtų numatyti konkrečias Seimo narių atostogas? Aš manau, kad mums vis tik vertėtų vadovautis senųjų Vakarų Europos valstybių, kur daugumoje jų tokio reglamentavimo nėra, pavyzdžiais“, – mano V.Čmilytė-Nielsen.
Aš manyčiau, kad nėra didelės tikimybės, kad per šią kadenciją sureguliuosime.
Be to, Seimo opozicijos lyderės teigimu, parengtame įstatymo projekte nėra reglamentuoti tam tikri svarbūs dalykai. Vienas iki galo neišspręstų klausimų – vaiko priežiūros atostogos parlamentarams.
„Tai irgi yra pakankamai pilka zona, kur iki galo ir neaišku, ar Seimo narys gali jų eiti, ar negali. Konstitucija lyg laiduoja, garantuoja bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui tokią galimybę, teisę, o kaip tai suderinti su Seimo nario nenutrūkstamomis pareigomis, čia lieka klaustukas. Iš tiesų yra keli aspektai, kuriuos reikėtų išsiaiškinti arba bent jau, sakykime, sukūrus precendentą, apsvarsčius, juo ir vadovautis“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
